„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Knygos recenzija. Ana Frank „Dienoraštis“: dokumentas, liudijantis istorinius faktus

Atmintyje iškyla prisiminimai iš mokyklos suolo, apie žydų tautybės mergaitės rašyto dienoraščio nuotrupas. 2010 metų gale leidykla Alma littera išleido pilną dienoraščio variantą. Ši knyga yra ne tik pasakojimas apie vidinius paauglės prieštaravimus, bet ir dokumentas, liudijantis istorinius faktus.
Knygos viršelis
Knygos viršelis / Monikos Aglinskaitės nuotr.

Trylikametė Ana Frank dienoraštį rašė nuo 1942 m. birželio 12 d. iki 1944 m. rugpjūčio 1 d. Rašė sau, nes neturėjo tikros draugės, rašė, nes „Popierius atlaiko daugiau nei žmonės“. Aišku, Ana turėjo mylinčius tėvus, šešiolikmetę seserį ir mažų mažiausiai apie trisdešimt vadinamųjų draugų ir krūva gerbėjų. O štai tikro draugo – ne. Todėl per savo tryliktąjį gimtadienį, gavusi dovanų dienoraštį, ji pradeda rašyti laiškus Kitei – savo popieriaus draugei.

Nors asmeniniai Anos Frank išgyvenimai suaugusiai skaitytojų auditorijai gali pasirodyti jau pajausti ir „pačiupinėti“, tačiau į žydų tragediją ir gyvenimą slaptavietėje galima pažiūrėti iš arčiau. Svarbiausias knygos atradimas: tavo gyvenimas – tavo kūrinys. T.y. žmogus susikuria gyvenimą tokį, kokio pats nori. Nors ir kokia buvo maža erdvė Anos gyvenimui, bet čia ji atrado ir meilę, ir pyktį, nusivylimą, džiaugsmą. Taip, prieš gyvenimo negandas nepakovosi, bet žmonės, turėdami labai geras gyvenimo sąlygas, kartais neįgyvendina savo siekių.

Ana Frank, išgirdusi žinutę per Londono radiją, kad Olandijos švietimo ministras G. Bolkešteinas ragina paviešinti visą rašytinę informaciją, įskaitant ir dienoraščius, liudijančius apie žydų tragediją, ėmė perrašinėti dienoraštį kaip knygos versiją. 1944 m. rugpjūčio 4 d. po slėptuvės suradimo, dvi name dirbusios sekretorės rado ant grindų išdraikytą Anos dienoraštį. Ana su seserimi Margo buvo perkeltos į Bergeno – Belzeno koncentracijos stovyklą, kur po šiltinės epidemijos abi ir mirė. Anos tėvas Otas Frankas dukros noru paviešino dienoraščio rankraštį ir visą likusį gyvenimą (mirė 1980 m.) paskyrė dukros atminimui.

Patiks: skaitantiems realiais faktais pagrįstus, ne fantazijos pilnus skaitalus, mėgstantiems istorinius romanus, su nostalgija prisimenančius dienoraščio skaitymą (rašymą) mokykloje ir kitiems, mėgstantiems tiesiog skaityti, žmonėms.

Ištrauka:
„1943 m. gruodžio 27 d., pirmadienis
Penktadienio vakarą pirmąkart savo gyvenime gavau Kalėdų dovaną. Ponas Kleimanas, ponas Kiugeris ir mergaitės padarė mums tikrą siurprizą. Mipė iškepė puikių kalėdinį pyragą, ant kurio buvo parašyta „TAIKA 1944“. Bepė atnešė krepšį neveik ikikarinės kokybės sausainių...
Ana“

 

logotipas/Njuspeipis.lt
logotipas/Njuspeipis.lt

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų