„Jis ir gyveno šitoje aukščiausio lygio pasaulinėje literatūroje, aš nelabai turėčiau su kuo palyginti – žmogus išlaikė aristokratišką geriausia prasme gyvenimo stilių, galėjo nenusileisti iki kažkokių smulkmenų, banalybių, bet kuris jo žodis yra aukščiausios prabos. Ir ne mirties proga aš šituos žodžius sakau – kiek turėjau galimybių kur nors apie tai kalbėti, taip šnekėdavau ir anksčiau. Jo žvilgsnis nebuvo provinciškas, tai buvo žvilgsnis iš aukšto kultūros ir literatūros suvokimo bokšto“, – BNS sakė literatūrologas, leidyklos „Baltos lankos“ savininkas Saulius Žukas.
Literatūros kritikas Valentinas Sventickas irgi teigė, kad Alfonsas Nyka-Niliūnas išsiskyrė savo apsiskaitymu, plačiu pasaulio suvokimu.
„Iš tų, kurie raštu lietuviškai mąsto, Nyka-Niliūnas yra viena ryškiausių figūrų, ypač tai matyti skaitant jo dienoraščio fragmentus. Poezija tartum labiau žinomas dalykas, bet jo, kaip mąstytojo, indėlis yra labai svarbus. Ypač jį reikėtų pabrėžti dėl to, kad Nyka-Niliūnas viską sveria tokiais universaliais, ne tik nacionaliniai kriterijais. Kartais mes tokia vietininkiška psichologija, vietininkiškais kriterijais viską sveriame. O Nyka-Niliūnas tiesiog dėl asmenybės orientacijos, dėl buvusių studijų, dėl apsiskaitymo, visko suvokimo pasauliniame minties kontekste – jis išskirtinė šituo požiūriu figūra“, – BNS dėstė V.Sventickas.
Anot S.Žuko, Alfonsas Nyka-Niliūnas buvo savotiškas orientyras dirbantiems Lietuvoje.
„Be galo liūdna, nes išėjo žmogus, kurio mes galbūt nelabai jautėme Lietuvoje, bet jis stovėjo tokioje sargyboje, dažnai ką nors darydami savęs klausdavom – o ką pagalvos Nyka (...). Drąsiai galite sakyti, kad tai yra geriausias lietuvių poetas – nelyginu jo su praeities kūrėjais, bet iš to, kas buvo dar vakar gyvi, tai jis geriausias poetas, geriausias vertėjas, labai geras literatūros kritikas“, – sakė A.Žukas.
A.Nyka-Niliūnas mirė antradienį Baltimorėje (JAV) savo namuose po ligos, pranešė interneto portalas bernardinai.lt. Šiemet liepos 15 dieną kūrėjui būtų sukakę devyniasdešimt šešeri.
Alfonsas Nyka-Niliūnas buvo savotiškas orientyras dirbantiems Lietuvoje.
Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė Alfonsas Čipkus) gimė 1919 metų liepos 15 dieną Nemeikščiuose, Utenos apskrityje.
1944 metais pasitraukė į Vakarus, Tiubingeno ir Fribūro universitetuose gilino filosofijos bei meno istorijos žinias, studijavo ir baigė vokiečių, prancūzų ir anglų literatūras. Kurį laiką dirbo mokytoju lietuvių gimnazijose užsienyje, bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos spauda. Baigęs studijas nuo 1949 metais apsigyveno Baltimorėje ir iki pat pensijos dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone, redagavo straipsnius, knygas.
Kritikų straipsniuose A.Nyka-Niliūnas vadinamas vienas didžiausių, moderniausių XX amžiaus lietuvių poetų, pasižymėjęs kaip puikus vertėjas.
Pirmoji knyga „Praradimo simfonijos“ išėjo 1946 metais Tiubingene. Buvo išspausdinti ir kiti poezijos rinkiniai: „Orfėjaus medis“ (1953 m.), „Balandžio vigilijos“ (1957 m.), „Vyno stebuklas“ (1974 m.), „Žiemos teologija“ (1985 m.).
1997 metas A.Nyka-Niliūnas buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
