Trumpai apie Johną le carre
- Gimė 1931 spalį Anglijoje
- Dirbo Didžiosios Britanijos žvalgybos struktūrose
- Pirmą knygą parašė 1961 metais. Sulaukęs sėkmės žvalgybininko karjerą iškeitė į rašytojo
- Iš viso parašė 25 romanus, kurių pasaulyje parduota daugiau nei 60 mln. egzempliorių
- Mirė 2020 metų gruodžio 12 dieną
Johnas le Carre iš viso parašė 25 romanus, kurių pasaulyje parduota per 60 milijonų egzempliorių. Pirmoji autoriaus knyga „Call for the Dead“ pasirodė dar 1961 metais, o paskutiniuoju romanu tapo 2019 metais skaitytojus pasiekęs „Agent Running in the Field“ – kitais metais jis, planuojama, bus išverstas į lietuvių kalbą ir papildys mūsų kalba išleistų autoriaus knygų lentyną.
Tad kuo įdomus Johnas le Carre?
Gediminas Pulokas: tai labai gera „tiesiog literatūra“
Johno le Carre knygos „Šnipų palikimas“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) vertėjas Gediminas Pulokas sako, kad apie šį rašytoją pirmą kartą išgirdo iš kino filmų, pastatytų pagal jo romanus – daugelis jų yra ekranizuoti.
„Susidomėjęs galiausiai susiradau ir jo knygų. 2017-aisiais pradėjau dirbti projektų vadovu Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje, į darbines mano funkcijas įeina ir galimų išleisti knygų paieška. Maždaug tuo metu angliškai pasirodė ir „Šnipų palikimas“ („A Legacy of Spies“), tad natūralu, kad mėgstamo autoriaus naujos knygos nepraleidau pro akis – leidykloje pavyko inicijuoti jos leidybą, pats apsiėmiau ir išversti“, – prisimena G.Pulokas.
Jis pasakoja, kad Johno le Carre kūriniai, viena vertus, yra žanriniai – puikūs, gerai suręsti, tikroviški „šnipų romanai“, kuriuose dėmesys skiriamas ne tiek „šaudymui ir gaudymui“ – nors esama čia ir to – kiek skaitytojo vedžiojimui už nosies visai kitomis priemonėmis: „Kita vertus, šį žanriškumą autoriaus romanai ir peržengia – tai labai gera „tiesiog literatūra“, vykusiai perteikianti savitus, skirtingus veikėjų portretus, jų pasirinkimų dramas.“
Vertėjas prisimena, kad skaitė visas lietuviškai išverstas šio britų rašytojo knygas bei dar bent kelias angliškai.
2021 metais Lietuvos rašytojų sąjunga ketina išleisti paskutinįjį, 2019 metais pasirodžiusį, Johno le Carre romaną lietuvių kalba – „Agent Running in the Field“. G.Pulokas sako, kad dar nėra aišku, kaip knygos pavadinimas skambės lietuvių kalba, kol kas darbinis pavadinimas skamba taip – „Po priedanga“. Šios knygos veiksmas vyksta šiais laikais, kai rusų slaptųjų tarnybų atstovai vykdo slaptą operaciją Didžiojoje Britanijoje. Vertėjas intriguoja kalbėdamas, kad tai puikus, senas, geras Johnas le Carre, savo kartelę išlaikantis aukštumoje.
„Be vadinamosios Džordžo Smailio Šaltojo karo laikų epopėjos (ištiso romanų ciklo (kurių kiekvieną tikrai galima skaityti ir kaip atskirą, savarankišką kūrinį), kuriam priklauso bene garsiausi jo kūriniai „Šnipas, kuris sugrįžo iš šalčio“ ir „Bastūnas, siuvėjas, kareivis, šnipas“, o ir mano verstasis „Šnipų palikimas“), man smarkiai į atmintį įstrigęs ir iš tiesų didelį įspūdį padaręs romanas yra „Mažoji būgnininkė“ („The Little Drummer Girl“, angliškai pasirodęs 1983 m.), pagal kurį prieš porą metų BBC yra nufilmavusi ir mini serialą, o amerikiečiai pagal šią knygą buvo pastatę filmą dar 1984 m. Vis dėlto, mano galva, knygai nei filmas, nei serialas neprilygsta. Nuoširdžiai visiems ją rekomenduočiau. Tikiuosi, pavyks ateityje šį romaną išleisti ir lietuviškai“, – pasakoja G.Pulokas.
Viktorija Uzėlaitė: žavėjausi gebėjimu kurti margaspalvius veikėjus
Johno le Carre knygos „Nepatogi tiesa“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) vertėja Viktorija Uzėlaitė pasakoja, kad šis romanas jai į rankas pateko leidyklai pasiūlius. Ji prisimena, kad pirmiausia knygoje akį patraukė subtilus humoras ir sklandi, nepaprastai turtinga kalba, todėl ji sutiko tapti knygos vertėja.
„Versdama „Nepatogią tiesą“ žavėjausi autoriaus gebėjimu kurti margaspalvius veikėjus – vos keliais žodžiais nutapyti įsimintinus, gyvus portretus. Knygos herojai yra paprasti žmonės, kuriuos tiesos meilė skatina atlikti neįtikėtinus žygdarbius. Jie kaip kokie pasakų riteriai įveikia, regis, neįveikiamus „slibinus“, nes stoja į kovą beatodairiškai rizikuodami gyvybe, rūpindamiesi pirmiausia ne savimi, o artimaisiais, bičiuliais ir visa šalimi. Drąsa, pilietiškumas, žmogiškumas šiame romane nušvinta naujomis spalvomis“, – sako V.Uzėlaitė.
Vertėja pasakoja, kad daugiau šio britų rašytojo knygų nėra skaičiusi, tačiau prisipažino, kad labai mėgsta detektyvus, tad laukia, kol lietuviškai pasirodys dvi autoriaus knygos – „Call for the Dead“ ir „A Murder of Quality“.
Dovydas Pancerovas: istorijos kupinos melancholijos, biurokratijos, britiškos elegancijos
Didelis Johno le Carre kūrybos gerbėjas yra žurnalistas, rašytojas Dovydas Pancerovas. Jis sako, kad pirma pažintis su šio britų autoriaus kūryba buvo apgaulinga – ji nesužavėjo. Ir tik vėliau pavyko šį literatūros žavesį atrasti.
„Jeigu atmintis neapgauna, 2012-aisiais nusipirkau lietuvišką „Šnipas, kuris sugrįžo iš šalčio“. Tačiau po pirmųjų puslapių romanas pasirodė nuobodus, schematiškas, įprastai greitas trileris, kur už kiekvieno kampo tyko pavojai. Toliau neskaičiau ir įgrūdau giliai į lentyną. O vėliau, po kokių ketverių metų, visiškai atsitiktinai pradėjau skaityti romaną iš naujo, ir nuo tada tapau Johno le Carre kūrybos gerbėju“, – prisimena D.Pancerovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad „Šnipas, kuris sugrįžo iš šalčio“ iš tikrųjų gali pasirodyti standartiškas trileris, bet jeigu įvertintume kontekstą – romanas parašytas 1963-aisiais, – tai buvo novatoriškas kūrinys, tapęs žanro klasika.
Paklaustas, kuo jam yra įstrigusi Johno le Carre kūryba, D.Pancerovas sako, kad pirmas į galvą ateinantis žodis – ramybė.
„Skamba paradoksaliai: trilerių autorius įdomus dėl ramybės. Le Carre knygose personažai atsiduria labai sudėtingose situacijose, priversti spręsti moralines dilemas, tačiau kartu jo istorijos kupinos melancholijos, biurokratijos, netgi britiškos elegancijos. Le Carre romanuose žanrinei literatūrai būdingas schematiškumas gražiai dera su vaizdinga kalba, turtinga personažų psichologija. Man ta dermė labai patinka“, – kalba D.Pancerovas.
Jis teigia, kad jo mėgstamiausia Johno le Carre knyga – „Bastūnas, siuvėjas, karys, šnipas“: „Manau, ši patektų į mano pačių mėgstamiausių knygų dešimtuką. Man paliko įspūdį, kaip meistriškai ir išradingai le Carre nuobodžią biurokratinę žvalgybos kasdienybę sugebėjo transformuoti į pagaulią atmosferą, kurioje norisi pasilikti dar vieną puslapį, ir dar vieną, ir dar.“
Aidas Puklevičius: jis pasiūlė kitokį nematomo pasaulio pasakojimą
Publicistas, rašytojas Aidas Puklevičius prisimena, kad pirmasis romanas, kurį teko jam skaityti, buvo „Šnipas, kuris atėjo iš šalčio“.
„Berods, jį skaičiau dar rusiškai, kai, perestroikai įsibėgėjus, jis buvo atspausdintas viename iš literatūrinių žurnalų“, – apie pažintį su Johno le Carre kūryba pasakoja A.Puklevičius.
Jis sako, kad įsiminė visi britų rašytojo romanai, kuriuose pagrindiniu veikėju yra Smailis: „Net negaliu pasakyti, kuris romanas padarė didžiausią įspūdį, „The Honourable Schoolboy“, ar „Tinker Taylor, Soldier, Spy“, o gal „Smiley‘s People“, nes visi jie savitai stiprūs.“
Pačiam A.Puklevičiui Johnas le Carre imponavo savo kitokiu požiūriu į šnipų romaną.
„Vietoj nenutrūkstančio veiksmo paremtų siužetų jis pasiūlė liūdną, melancholišką ir visai kitokį nematomo pasaulio pasakojimą, kuris paperka savo atmosferiškumu ir autentika“, – kalba A.Puklevičius.
