P.Rothas rašytojo kelią pradėjo debiutine knyga „Goodbye, Columbus“, kuri buvo išleista 1959 metais ir jam pelnė JAV nacionalinę knygų premiją. Šį apdovanojimą jis yra gavęs du kartus – antrasis kartas buvo 1995 metais, kai prizas įteiktas už knygą „Sabbath's Theater“. Bene garsiausi šio amerikiečių rašytojo kūriniai – 1969 metai išleistas romanas „Portnojaus skundas“, 1997 metais išleistas ir prestižinę Pulitzerio premiją pelnęs romanas „Amerikietiška pastoralė“, o suskaičiuoti visus jam įteiktus apdovanojimus – nelengva, mat tarp jų yra ir „Man Booker“ premija, ir Franzo Kafkos prizas, ir aibė kitų įvertinimų.
Išskyrus Nobelio literatūros premiją, kuri jam buvo prognozuojama, bet jo taip ir nepasiekė.
Kuo ypatingas P.Rothas ir jo kūryba? Apie tai kalbamės su jo kūrybos į lietuvių kalbą vertėjais Gabriele Gailiūte-Bernotiene, Mariumi Buroku ir Rasa Drazdauskiene.
Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė: „Sunku jo negerbti ir neįvertinti“
Prisimindama darbą prie P.Rotho kūrybos vertimų, rašytojo knygos „Apmaudas“ vertėja G.Gailiūtė-Bernotienė sako, kad versdama šią knygą ji susidūrė su priešingybių susidūrimu.
„Versdama „Apmaudą“, ir panašiu metu skaitinėdama kitas jo knygas, ypač aiškiai išgyvenau priešingybių susidūrimą – seno vyro, Philipo Rotho, su jauna moterimi, manimi. Nebuvo jis senas visą gyvenimą, bet man – galbūt klaidingai, ir gal net dabar iš naujo paskaičius taip nebeatrodytų – jis atrodė seniokiškas: kandus, irzlus, bet ir turintis įžūlų humoro jausmą, ir išskirtinai su amžiumi įgyjamos drąsos rėžti, kaip atrodo“, – sako vertėja.
Knyga „Apmaudas“ lietuvių kalba pasirodė 2008 metais, ją išleido leidykla „Baltos lankos“.
Pasak G.Gailiūtės-Bernotienės, vyriškumą galima išskirti kaip vieną iš P.Rotho kūrybos temų, o pats rašytojas atrodo buvo toks, kokį sunku mylėti ar mėgti, o ir jis pats nebuvo linkęs ką nors mylėti.
„Bet kartu, jei bent kiek rimtai mąstai apie literatūrą, sunku jo negerbti ir neįvertinti jo kūrybos gelmės“, – pastebi G.Gailiūtė-Bernotienė.
Per ilgą rašytojo karjerą P.Rothas sulaukė daug įvairių įvertinimų, tačiau prognozuota Nobelio literatūros premija jam taip ir neatiteko. Knygos „Apmaudas“ vertėja pasakoja, kad jis dabar amžinai liks autoriumi, kuriam visi žadėjo Nobelį, o jis jo taip ir negavo, maža to, numirė kaip tik tais metais, kai pačią Nobelio premiją ištiko krizė.
„Man atrodo, kad tai daug įsimintinesnė legenda, negu tapti eiliniu iš vis gausėjančio būrio nobelistų, kurių pusės niekas nei skaito, nei žino, o po dešimties metų apskritai nebeprisimena“, – teigia G.Gailiūtė-Bernotienė.
Ji pastebi, kad Nobelio literatūros premija yra apgaubta spėliojimais ir prognozavimais, nes laureato rinkimas yra itin slaptas, o dažniausiai šį gerbiamą prizą gauna visai ne tas žmogus, apie kurį garsiai kalbama.
Prisimindama darbą prie P.Rotho kūrybos vertimų, rašytojo knygos „Apmaudas“ vertėja G.Gailiūtė-Bernotienė sako, kad versdama šią knygą ji susidūrė su priešingybių susidūrimu.
„Kasmet lažybų organizatoriai skelbia tikimybes, kas turėtų šiemet laimėti premiją, bet beveik niekada nelaimi tas, kam ji labiausiai pranašaujama. Nežinau, ar taip elgiasi premijos komitetas, bet aš jų vietoje tikrai tyčia atsižvelgčiau į tas pranašystes ir pasistengčiau, kad jos neišsipildytų, o tada vieną kartą imčiau ir jas išpildyčiau! Kitaip sakant, jei jau apie kokį nors rašytoją apskritai šnekama, kad vertas Nobelio – tai ir vertas. O galiausiai ją gauti ar negauti – labiau žaidimo negu kūrybos svarbos ar vertės reikalas“, – ironizuoja vertėja.
Marius Burokas: „P.Rotho romanai nėra pramoga, nors jie ir apgaulingai paprasti“
Literatūros kritikas, poetas Marius Burokas yra vertęs turbūt vieną skandalingiausių P.Rotho romanų „Portnojaus skundas“. Pasak vertėjo, ankstyvieji P.Rotho kūriniai yra velniškai kandūs ir netgi piktoki. Juose amerikiečių rašytojas kritikuoja kone viską – JAV santvarką, Niujorko žydų gyvenimo būdą, kliūva ir tėvų-vaikų, ir sutuoktinių santykiams. O vėlyvąją P.Rotho kūrybą nėra lengva skaityti.
„Gal daug kas, ypač skaitę vėlyvąjį Rothą, ir nepatikės, bet jis labai šmaikštus rašytojas, išradingas, žinantis, kaip pajuokti, puikiai valdantis kalbą ir niujorkietišką slengą“, – pasakoja M.Burokas.
Kaip atkreipia dėmesį literatūros kritikas, P.Rothas savo kūryba aiškiai, skaidriai, tiesiai ir sąžiningai parodo, kaip gyvenimas gali prislėgti ir sužlugdyti net doriausią žmogų, kaip mes sumauname savo santykius su artimaisiais, jis aprašo, kaip lengvai šalis, miestas, bendruomenė gali nuslysti į populizmą ir totalitarizmą.
Ar tai malonios temos? Anaiptol, pasakoja M.Burokas.
„Man kartais atrodo, kad skaitydami mes atpratome dirbti, kad skaitymas – tik pramoga. Rotho romanai nėra pramoga, nors jie ir apgaulingai paprasti“, – sako literatūros kritikas.
Jis taip pat siūlo pamąstyti ir leidėjams, kuriuos dažnai tik rašytojų netektys priverčia ką nors išleisti iš gerbiamų autorių kūrybos: „Lietuviškai turime tik tris Rotho romanus. Manau, reikėtų išversti ir „Human Stain“, ir „The Ghost Writer“, ir, turint omenyje, situaciją JAV, „The Plot Against America“, – svarsto vertėjas.
Paklaustas apie sklandžiusias kalbas, kad P.Rothas buvo vertas Nobelio literatūros premijos, bet jos taip ir negavo, M.Burokas pastebi, kad Nobelio komitetas pastaruoju metu ir taip nemėgo JAV autorių: „Man kartais atrodo, kad premija Dylanui buvo toks savotiškas kompromisas, o gal ir pakišta kiaulė „dominuojančiai“ JAV literatūrai. Nes Rothas tos premijos buvo tikrai vertas. Netgi sklandė gandai, kad jis kasmet sėdi prie telefono, jos laukdamas...“ – sako knygos „Portnojaus skundas“ vertėjas.
Jis negaili kritikos ir pačiam premiją teikiančiam komitetui, kuris šiuo metu paskendęs skandaluose – šiemet dėl seksualinio priekabiavimo skandalo prestižinės literatūrinės premijos nutarta neteikti: „Pastaruoju metu Nobelio komitetas atrodė it kažkur padebesiuose susirinkusi kaprizingų literatūros dievų šutvė. Atrodo, kad Nobelio premijos už literatūrą kurį laiką nebus. O gal ir iš viso daugiau nebebus. Braškėdamas nuo skandalų sulūžo dar vienas senas literatūros pasaulį laikęs stulpas.“
Knygą „Portnojaus skundas“ išleido leidykla „Kitos knygos“. Šios knygos recenziją, kurią parašė 15min literatūros apžvalgininkas Audrius Ožalas, galite rasti čia.
Rasa Drazdauskienė: „Išsiskyrė savo „jėga“
P.Rotho bestselerį „Amerikietiška pastoralė“ į lietuvių kalbą vertusi Rasa Drazdauskienė sako, kad paklausus, kuo ypatinga šio amerikiečių rašytojo kūryba, pirmas į galvą ateinantis žodis – jėga: „Tai labai įtaigus, galingas, didelio užmojo rašytojas, nebijantis stiprių jausmų, trumpai tariant – darantis poveikį.“
Kaip prisimena R.Drazdauskienė, verčiant šią knygą, už kurią P.Rothas buvo apdovanotas prestižine literatūrine Pulitzerio premija, ji buvau skaičiusi tik šiam autoriui nebūdingai švelnią ir romantišką „Goodbye Columbus“ ir „Portnojaus“ trilogiją, kurios švelnia ar romantiška nepavadinsi.
„Jau vėliau skaičiau kitas jo knygas, jose pagrindiniai jausmai buvo įtūžis ar neviltis. Negalima sakyti, kad buvau visai nepasirengusi, bet „Pastoralė“ vis tiek mane sukrėtė – kai jau buvau gerokai įpusėjusi vertimą, pajutau, kad sunkiai galiu nuo jo atsitraukti, kad jos herojų („Švedo“ Levovo ir jo šeimos) pasaulis man ima rodytis realesnis už manąjį. Atsimenu, pertraukusi darbą eidavau gatve, žiūrėdavau į žmones, ir galvodavau: ką jie visi čia veikia? Toks ryškus, lemtingas, neišvengiamas, o kartu kasdieniškas ir žmogiškai pažįstamas buvo anas P.Rotho sukurtas pasaulis“, – sako vertėja ir priduria, kad jei knyga nebūtų buvusi dar be to tokia jauki ir juokinga, tas įtraukties poveikis nebūtų toks stiprus.
„Amerikietiška pastoralė“ lietuvių kalba buvo išversta 1999 metais, ją išleido leidykla „Alma littera“.
P.Rothui ne kartą buvo prognozuota Nobelio literatūros premija, tačiau rašytojas jos taip ir negavo. R.Drazdauskienė sako, kad labai nedėkingas darbas yra svarstyti premijų, ypač negautų, prognozes.
„Man atrodo gana svarbu, kad, daugelio skaitytojų nuomone, Rothas šios ir kitų premijų seniausiai nusipelnęs“, – sako P.Rotho knygos „Amerikietiška pastoralė“ vertėja.
