Bet ar tikrai toks neteisus buvo ministras ir ar nėra jo žodžiai šiandieną ir vėl aktualūs – tiesa, kiek kitokiu rakursu nei prieš dešimtmetį?
Leidybos industrija, dėl kurios bėdų taip nerimavome 2009-aisiais, 2018-aisias pati virtusi daugiagalviu žvėrimi, kurio anaiptol nebereikia gelbėti ir globoti. Veikiau atvirkščiai – dabar jau skaitytojų ir rašytojų bendruomenei tenka kažkiek taikstytis ir netgi viešai garbstyti standartus, pagal kuriuos tas žvėris formuoja Lietuvoje skaitymo kultūrą. Ji – jėga, įspraudusi į rankas knygą net užkietėjusiems literatūros nekentėjams. Struktūra, sugebanti paversti kūrėjų (taip pat ir tų, kurie sau bamba, kad literatūrą uzurpavo vadybininkai) išmones gausiais pinigais.
Viskas puiku – išskyrus tai, kad literatūros industrijai nerūpi literatūra ir skaitymas apskritai.
Viskas puiku – išskyrus tai, kad literatūros industrijai nerūpi literatūra ir skaitymas apskritai. Literatūros industrijai rūpi jos pačios pagamintos naujos knygos ir renginiai, susiję su literatūros šviežienomis. Skaitymo kultūra, apie kurią mes daug ir džiaugsmingai šnekame, iš tikrųjų tėra naujų knygų kultūra – t.y. naujų knygų pardavimo strategija.
Paprasčiau kalbant, niekam nereikia, kad jūs skaitytumėt kokį Dantę, Shakespeare‘ą ar Joyce‘ą. Daliai leidėjų apskritai neegzistuoja nei klasika, nei XX amžius, nei antika, nei Rytų Europos literatūra, ką jau kalbėti apie kokias nors specifines literatūros nišas. Pagrindinis jų tikslas – kad jūsų žvilgsnis atsitiktinai nenusprūstų nuo bendromis jų, skaitymo renginių organizatorių ir knygų apžvalgininkų pastangomis sufokusuoto ir deramai supaprastinto naujausios literatūros fantomo. Tai yra problema.
Aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad naujos knygos – blogis. Sekti literatūros dabartį yra be galo įdomu ir tai gali suteikti neužmirštamų įspūdžių. Tačiau koncentruodamiesi vien ties literatūros naujienomis, mes netiesiogiai skatiname ir remiame niekuo nepagrįstas rašeivų ambicijas, leidėjų pelno troškimą ir cinizmą, sakome „taip“ išpūstoms knygoms, sakome „taip“ knygoms su pertekliniu dizainu, pripažįstame, kad neturime teisės į objektyvią informaciją apie knygas, skatiname miškų kirtimus, prisidedame prie darbuotojų išnaudojimo tinkliniuose knygynuose, prie knygynų, kuriuose išvis nėra padorios literatūros, atsiradimo ir t.t. Tai neekologiška ir neracionalu.
Todėl pasistenkime apsaugoti savo pinigines ir (ypač) smegenis nuo cinikų, įsitikinusių, kad skaitytojai tėra eilinė vartotojų grupė, kurią galima programuoti kaip robotus. Pasakykime jiems (nebūtinai žodžiais, geriau – veiksmais), kad mes, skaitytojai, nesame eilinė grupė. Parodykime, kad mūsų negalima programuoti. Kad mes esame jėga, ir kad nuo mūsų, – o ne nuo reklamos, ne nuo bestselerių skaičiaus viename kvadratiniame metre, – priklausys, kaip atrodys literatūra rytoj.
Štai keletas patarimų, kaip efektyviai trukdyti (ar bent jau nepadėti) literatūros industrijai ir reklamdariams kurti fiktyvios naujų knygų tikrovės ir savo interesus pateikti kaip jūsų, skaitytojai, siekiamybę:
1. Prieš pirkdami naują knygą įsitikinkite, ar perskaitėte knygas, kurias pirkote per pastaruosius kelis mėnesius. Gal jūsų namų bibliotekoje nuo senų laikų guli neskaitytos ir neišvaizdžiai atrodančios klasikos? Turėkit galvoj, kad apsibraižę viršeliai ir nykus sovietinis arba gariūninis „dizainas“ nė kiek nemažina knygų vertės. Nuoširdžiai pasirausti namų bibliotekoje – ne blogesnis, o daugeliu atvejų net ir geresnis sprendimas nei pirkti jums leidėjų brukamą katę maiše (ypač jei apie autoriaus talentą ir knygos puikumą esate girdėję tik iš leidėjo informacinio pranešimo spaudai).
2. Niekad neužmirškite, kad patuštinti jūsų piniginę yra leidėjo, o ne jūsų interesas. Jūsų interesas yra lavinti savo skonį ir maloniai leisti laisvalaikį. Todėl lankykitės bibliotekose. Kaip kitados minėjo buvęs kultūros ministeris, jose daug gerų knygų. Be to, bibliotekos šiais laikais puikiai, netgi prabangiai įrengtos. Tai pats paprasčiausias (ir absoliučiai nieko nekainuojantis) būdas gauti jums mielos lektūros. Knygyne ir viešojoje erdvėje jūs gundomas įvairiausiais triukais, kad tik jūs bandytumėte sugauti dabartį, o bibliotekoje laisvai galite rinktis kokio nori laikotarpio ir įvairiausių žanrų knygas. Ji suteikia teisę ir laisvę klysti – nepatikusią knygą čia pat grąžinsite, ir tuo jūsų rūpesčiai baigsis. Jums nereikės galvoti, kur užsisakyti naują lentyną, arba kur rasti lengvatikių, kurie priglaustų jums nebereikalingas knygas.
Beje, didesnes bibliotekas anksčiau ar vėliau pasiekia ir naujos knygos, taigi visiškai nemokamai, neprisidėdami prie literatūrinių burbulų kilimo, galite susipažinti ir su vadinamosiomis literatūrinėmis naujienomis.
Skirtingai nei norėtų leidėjai, šiuolaikinė dalijimosi kultūra knygų mainus pavertė stiliumi – mainydamasis knygomis jūs ne tik sutaupysite krūvą pinigų, bet ir būsite madingas bei šiuolaikiškas.
3. Turite gerų knygų? Jūsų draugai, pažįstami, draugų draugai ir pažįstamų pažįstami turi gerų knygų? Mainykitės jomis arba už draugišką kainą perparduokite jas vieni kitiems. Leidėjams tai nelabai naudinga, bet jums, kaip skaitytojams, ir popieriumi virsti pasmerktiems miškams – dar ir kaip. Pagaliau tai yra new cool – tai galima spręsti jau vien iš senknygių prekybos bumo. Skirtingai nei norėtų leidėjai, šiuolaikinė dalijimosi kultūra knygų mainus pavertė stiliumi – mainydamasis knygomis jūs ne tik sutaupysite krūvą pinigų, bet ir būsite madingas bei šiuolaikiškas.
Čia jau yra ir legendinių vardų (reklama): nepriklausomas knygynas „Mint Vinetu“, migruojantis knygynas „Juodas šuo“, perskaitytų knygų knygynas Sena.lt ir kt. Be abejo, lankydamiesi tokiuose knygynuose atkreipsite dėmesį, kad čia apstu keistokų ir naivaus arba tiesiog paiko turinio knygų, kurias parašė autoriai negirdėtomis pavardėmis. Tai – iliustracija, kokiame kontekste daugelį šiuolaikinių naujienų, kurias jūs skatinamas pirkti, matys ateities žmogus.
Pridurčiau, kad naudotų trokštamų knygų galima ieškoti ir neaktyviai – palikus nuorodą tam tikruose knygų mylėtojų lankomuose portaluose. Rašytojai ir knygų apžvalgininkai taip pat periodiškai atsikrato jiems nereikalingų šiuolaikinių knygų – sekite jų profilius socialiniame tinkle „Facebook“.
4. Jei vis dėlto norėsite neatsilikti nuo literatūros pulso (literatūra turi pulsą? Ak!), būkite supratingas ir luktelėkite kitų metų, kada sudaromi trys patikimiausi sąrašai, kur didžiausia tikimybė, kad bus kokybiško turinio, o ne leidėjų komercinius interesus atspindinčios knygos: Geriausios verstinės knygos rinkimai, LLTI dvyliktukas (kūrybiškiausia metų knyga) ir konkursas „Geriausia metų knyga“. Literatūros didžiosiomis premijomis (ypač LRS, Nacionaline, Jotvingiais) dažniausiai irgi galima pasitikėti.
Tuo metu šių knygų jau bus atsiradę senknygių prekybos vietose, bibliotekose atslūgęs bumas – galėsite lengviau nuspręsti, ar jums tos knygos reikia, ar ne.
5. Jei pasiryžote žūtbūt įsigyti ir susipažinti su naujiena, įsitikinkite, kad leidėjai nesiekia jūsų apkvailinti. Pasiskaitykite apie autorių internete. Galbūt jis – garsus niekdarys? O gal knyga klaikiai išpūsta ir išbranginta? Gal vulgarus, arba perteklinis, arba nusaldintas dizainas? Ar ne įtartinai skamba vertėjo (jei tai vertimas) pavardė? Google it. Yra tokia vertėjų sąjungos antipremija. Gal jis jai nominuotas ar net ją gavęs?
Neapsigaukite aklai pirkdamas gero, žinomo ir mylimo autoriaus (kartais net gyvojo klasiko) naują knygą. Leidybos industrija labai skatina tokius mylimus autorius sušluoti stalčius ir išleisti belenką.
Jeigu nei marketingo trūkumai, nei knygos dirbtinis išstorinimas, nei pojūtis, kad jus laiko patikliu asilu, neišmušė jums iš galvos noro pirkti knygą, pasvarstykite apie galimybę įsigyti tą įtartiną reikalą elektroniniu pavidalu ir (jei tai vertimas) originalo kalba, arba kita kalba, kurią mokate. Jei knyga pasirodys esanti vidutinė, jūs būsite bent palavinęs savo kalbos žinias, ir nubaudęs vietos leidėją už apgaulias ir nesąžiningas (jūsų atžvilgiu) marketingo strategijas. P.S. Galite nusiųsti leidėjui laiškelį, kad jis užkniso, ir kad jie per savo godumą prarado vieną skaitytoją.
6. Neapsigaukite aklai pirkdamas gero, žinomo ir mylimo autoriaus (kartais net gyvojo klasiko) naują knygą. Leidybos industrija labai skatina tokius mylimus autorius sušluoti stalčius ir išleisti belenką. Tokių knygų nėra daug, o betgi pasitaiko ne taip jau ir retai. Turėkite galvoje, kad pirkdamas tokį sudurstytą savo mylimo autoriaus netyčiuką, jūs jam kenkiate. Todėl visada gerai susipažinkite su knyga, kurią ketinate pirkti. Tai nebus sudėtinga, mat daugelis šiuolaikinių knygynų turi patogias laisvalaikio erdves – jei turite laiko, čia galite knygą ir perskaityti.
Atsargumas dar aktualesnis, kai kalba pasisuka apie bestselerius ir perkamiausiųjų sąrašus. Visi literatūros žinovai praeina perkamiausių knygų lentynas nelėtindami žingsnio. Apskritai tai gana tikslūs sąrašai, ko nieku gyvu neturi būti jūsų knygų lentynoje (aišku, ne be išimčių). Nepirkite patys ir atkalbėkite kitus žmones nuo fatališkos klaidos. Jei visgi būtinai norite pasirodyti bičiuliams, kad sekate knygų naujienas – paieškokite bestselerį jau skaičiusių žmonių atsiliepimų internete, įsiminkite keletą šmaikštesnių vietų. To pakaks, kad jūsų draugai ar kolegos manytų, kad jūs knygą perskaitėte.
7. Venkite autorių šlovinimo ir garbstymo apeigų, vadinamų knygų pristatymais ir viešais skaitymais. Kaip ir knygų apžvalgos, šie pateikia iškreiptą autorių ir jų kūrybos vaizdą. Visa tai turi vienintelį tikslą – kad jūs, apsvaigęs nuo šnekų ir tikros ar tik įsivaizduojamos autoriaus charizmos, kuo brangiau ir kuo gausiau apsipirktumėte. Tuo labiau tai galioja knygų mugei. Nepirkite nieko knygų mugėje – ten knygos ničnėkiek ne pigesnės, o spaudimas prisipirkti naujienų – didžiulis.
Atminkite: kuo jūs mažiau dalyvausite kvailuose skaitymo kultūrėlės renginiuose, tuo bus mažiau blogų knygų ir tuo jos bus pigesnės, o leidėjams bus mažiau pagundų kliautis grynai marketingistų patarimais.
8. Niekada neužmirškite, kad knyga – tai literatūros turinys, t.y. tai, kas parašyta. Jūsų neturi suvilioti nei knygos dizaino įmantrumai, nei popieriaus faktūra, nei ji „kaip daiktas“, nei pavardės tų, kurie tą dizainą dirbino, nei leidyklos pavadinimas. Dažniausiai galite neskaityti ir to, kas parašyta ant galinio viršelio – ten (ne visada, bet labai dažnai) būna gudrus tuščiažodžiavimas. Taip pat nepamirškite, kad knygų apžvalgininko darbas šiandien – rasti būdų, kaip bet kokią knygą pavaizduoti teigiamoje šviesoje ir parodyti patrauklesnę kuo platesniam žmonių sluoksniui (t.y. pasakyti tik dalį tiesos).
Jūsų neturi suvilioti nei knygos dizaino įmantrumai, nei popieriaus faktūra, nei ji „kaip daiktas“, nei pavardės tų, kurie tą dizainą dirbino, nei leidyklos pavadinimas.
Deja, geriausias patarėjas yra intuicija ir draugų rekomendacijos, o jas patikrinti geriausia vadovaujantis 2 ir 3 patarimais.
9. Labai atsargiai, prieš tai apsvarstę, kokią moralės sistemą naudojate, ir įsitikinę, kad jūsų vertybės nebūtinai sutampa su tomis vertybėmis, kurias deklaruoja šiuolaikinė rinkos ekonomika, kyštelėkite nosį į torrentus – ten pasitaiko gerų knygų, žinoma, visiškai nemokamai. Jaučiate kaltę? Galvojate, nubaus diewulis už vagystę? Na, čia jau jūsų privati sfera – elkitės kaip išmanote. Tačiau nepamirškit, kad tikrai ne viskas, ko žmones išmokė krikščionybė, yra gerai. Ir visada turėkit galvoj, kad jus vagins pirmiausia tie, kurie tikisi daugiausia uždirbti iš jūsų įsivaizdavimo, kad elgiatės dorai. Taigi į klausimą, kas čia ką iš ko vagia (jei išvis vagia) nėra taip lengva atsakyti, kaip norėtų leidėjai, mokesčių prievaizdai ir autorinių teisių agentūros.
Beje, muzikos industrija jau seniai atrado ir tokių „vagysčių“ naudą – „vagys“ paskui mieliau perka jiems patinkančių atlikėjų legalius albumus. Taigi...
10. Paskutinis – ir turbūt pats rizikingiausias jūsų, kaip skaitytojo, ateičiai – patarimas būtų toks: įsitikinkite, ar knyga yra būtent tai, ko jums reikia. Pirkdamas jums nereikalingą daiktą, jūs dirbtinai didinate knygų paklausą, dėl ko didėja knygų tiražai, jos pučiasi ir brangsta, ir jas darosi sunkiau įpirkti tiems, kuriems jų reikia. Galbūt labiau nei skaityti knygą jūs norite grybauti ar uogauti? Važinėtis dviračiu? Kovoti su celiulitu? Ar nebus taip, kad mintį įsigyti knygą jums įpiršo reklama ir noras būti madingam? Jei į bent vieną iš šių klausimų atsakėte „taip“, gali būti, kad kaip skaitytojas jūs mažai ko vertas. Tačiau nenusiminkite – jūs tikriausiai nė neįsivaizduojate, kiek daug yra nieko vertų rašytojų. Pripažinę, kad jūs – ne skaitytojas, bet tik knygų reklamos auka, jūs galbūt išsaugosite vieną kitą medį, ir prisidėsite prie planetos išsaugojimo.
Svarbiausia – darykite tai, ką norite. Ir viskas bus gerai.
