Vokietijos knygų prekybos taikos premija Frankfurto knygų mugėje visuomet sulaukia daug dėmesio. Praėjusiais metais ypatingo saugumo sąlygomis ji buvo skirta rašytojui Salmanui Rushdie, prieš dvejus metus, mugėje daug kalbant apie karą Ukrainoje, šis apdovanojimas skirtas ukrainiečių rašytojui Serhijui Žadanui, o jis pats Frankfurte pasakė uždegančią kalbą.
Šiais metais ši premija skirta amerikietei žurnalistė ir istorikei Anne Applebaum. Savo knygose ji tyrinėja totalitarizmo prigimtį, itin daug dėmesio skirdama Rusijos terorui. Prasidėjus karui Ukrainoje ji irgi garsiai pasisako apie tai, kaip būtina sustabdyti Rusiją. Neseniai, duodama interviu „The Atlantic“, ji sakė, kad „šis karas baigsis tik tada, kai rusams baigsis ištekliai – o jų ištekliai nėra begaliniai – arba kai jie pagaliau supras, kad Ukrainos sąjungininkai yra tikri, kad Ukraina nepasiduos ir kad Rusija negali laimėti“.
Kur autokratijų galia?
Spaudos konferencijos pradžioje penktadienį A.Applebaum sakė, kad jaučiasi kiek keistai dalyvaudama spaudos konferencijoje, mat ji pati dirba žurnaliste. Sužinojusi, kad šių metų premija skirta jai, ji nustebo: „Ar jūs esate tikri, kad skiriate ją man?“
Susitikimo metu ji kalbėjo plačiomis temomis – nuo autokratijų įsigalėjimo iki šiuo metu pasaulyje vykstančių karų ar rinkimų JAV.
Naujausia jos knyga „Autocracy, Inc.“ skirta autokratijų įsigalėjimui pasaulyje. A.Applebaum sako, kad pastaruoju metu pasaulyje matome naują reiškinį – diktatūrų, autokratijų tinklą, kurio nevienija viena ideologija, tikslas ar projektas, jos veikia oportunistiškai ir turi vieną priešą: „Ir tas priešas esame mes“. Beje, kalbant su A.Applebaum ji visuomet pabrėžia, kad nemėgsta žodžio Vakarų valstybės, jai kur kas priimtinesnis žodis „demokratiško pasaulio šalys“, mat demokratijos yra ir Azijoje, ir kitose pasaulio dalyse.
Kaip gerą autokratijų tarpusavio veikimo pavyzdį ji mini Rusijos karą Ukrainoje – ji naudoja dronus iš Irano, kareivius iš Šiaurės Korėjos. Kas paverčia autokratinius režimus stipriais, tai jų naudojami nauji verslo modeliai ir nauji sekimo modeliai bei skleidžiama propaganda.
Verslo modelį, kuomet valstybės kontroliuojamos įmonės aktyviai išnaudojamos ir politikoje, pirmoji išbandė Rusija, tačiau dabar sėkmingai tai eksploatuoja ir kitos valstybės. Skaitmeninės technologijos leidžia geriau sekti žmones ir koordinuotai skleisti savo propagandą. „Mes kiek vėluojame suprasti, kaip tai veikia ir kiek tai svarbu“, – sakė A.Applebaum.
Mes kiek vėluojame suprasti, kaip tai veikia ir kiek tai svarbu.
Tiesa, ji teigė, kad autokratijos turi ir silpnųjų pusių. Tarkime, skirtingai nuo demokratiškų valstybių, kur aiškūs rinkimų mechanizmai, nėra jokio aiškumo, kas pakeis Vladimirą Putiną ir kokiu būdu tai įvyks.
Pasaulis nėra padalintas kaip Šaltojo karo laikais
Į klausimą, ar įmanoma sugriauti autokratinius tinklus, A.Applebaum atsakė, kad visų pirma reikia suprasti, kad dabartinė sistema nėra aljansas, jam priklausančios šalys skiriasi, yra ir švelniųjų autokratijų, kurios suinteresuotos santykiais su demokratijomis. „Aš netikiu, kad pasaulis yra juodas ir baltas, negalima pasaulio padalinti į dvi dalis kaip Šaltojo karo laikais“, – sakė A.Applebaum. Todėl, jos nuomone, reikia veikti diplomatiniais kanalais – kalbėtis net su autokratinėmis valstybėmis. Tarkime, diplomatinės priemonės turėtų būti pasitelkiamos su valstybėmis, kurios padeda Rusijai kare Ukrainoje. Ji sako įsivaizduojanti net ir Rusiją, judančia kita kryptimi nei dabar.
Į pastabą, ar tas noras kalbėtis su autokratijomis neprivedė ir prie karo Ukrainoje, nes buvo įsivaizduojama, kad su Rusija galima kalbėtis, ir ar tai nėra naivu, ji atsakė, kad ne mažiau naivus yra ir įsivaizdavimas, kuris girdimas ir Vašingtone, kad nereikia kalbėti su Kinija.
Tačiau ji pripažino, kad, autokratijoms vis agresyviau skleidžiant savo idėjas socialiniuose tinkluose, jai priklausančiose žiniasklaidos priemonėse, mes turime pagalvoti ir tai, kaip mes kalbame likusiam pasauliui, kaip pristatome liberalųjį gyvenimo būdą. Nes autokratijos nesnaudžia – tarkime, Kinija leidžia milijonus dolerių programoms, mokymams, kaip skleisti savo žinią Azijoje, Afrikoje.
Ar įmanoma taika?
Ar įmanoma taika šių dienų pasaulyje? „Tikra taika yra tada, kai turi atvirus santykius su vyriausybėmis, o dabar mes nesame tokioje situacijoje“, – sako A.Applebaum. Be to, kaip teigia rašytoja ir žurnalistė, nėra vienos formulės, kaip spręsti karo situacijas. Šių dienų pasaulyje mes turime tris įsiplieskusius karus – Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir Sudane. Kiekvienoje situacijoje reikia skirtingų priemonių.
Kalbėdama apie Ukrainą, ji sakė, kad turime pripažinti – tinkamai neapginklavome Ukrainos, nesiginklavome patys, neužkirtome kelio Rusijai, ir ginklavimasis šioje situacijoje sunkiai išvengiamas. Kartais gynyba yra išeitis – sakė A.Applebaum. Sudane, anot jos, yra vietos diplomatijai, nors tai ir nėra lengva. Artimuosiuose Rytuose reikia abiejų priemonių kombinacijos – reikia įtikinti Iraną, kad Izraelis turi teisę egzistuoti, o Izraelį – kad Palestinos valstybė turi teisę egzistuoti.
Spaudos konferencijos pabaigoje ji kalbėjo apie rinkimus JAV, nors ir pripažino, kad nežino, kas laimės rinkimus – keli tūkstančiai balsų Pensilvanijoje gali nulemti rinkimus. Paklausta, kas būtų, jei prezidentu vėl būtų išrinktas Donaldas Trumpas, ji sakė, kad visų pirma turime suprasti, jog pirmiausia jis rūpinasi savo valdžia ir savo pinigais: „Viena aišku, jis nebus lyderis demokratinės koalicijos, kovojančios prieš autokratijas.“
Jei laimėtų Kamala Harris, ji stengtųsi būti demokratiško pasaulio lyderė, tačiau A.Applebaum atkreipė dėmesį, kad D.Trumpo rinkėjų gausa liudija, jog JAV labai stipri autokratinė srovė, tad Europa turėtų žiūrėti į priekį. „Jei Europa nori būtų demokratiška jėga, ji turi pagalvoti, kaip tai daryti be JAV“, – sakė A.Applebaum, perspėjusi, kad JAV palaikymas Europai gali smarkiai sumažėti.
A.Applebaum apdovanota daugybe svarbių premijų, už knygą „Gulago istorija“ ji apdovanota Pulitzerio premija. Lietuvių kalba išleistos jos knyga „Gulago istorija“, „Geležinė uždanga“, „Raudonasis badas“. Šis kūrinys 15min metų knygų rinkimuose apdovanotas kaip geriausia verstinė negrožinė knyga.
