Leidinio pratarmėje pabrėžiama, kad senoji lietuvių virtuvė buvo turtinga, tradiciniai lietuvių patiekalai – skalsesni ir naudingesni sveikatai nei daugelis dabar mūsų pamėgtųjų.
„Mūsų šeimininkės visais laikais buvo išradingos. Net ir tais laikais, kai negalėjo pasigirti tokiu maisto produktų pasirinkimu kaip dabar, kaime keturis kartus per dieną moterys be mėsos mokėdavo paruošti skirtingus ir skanius patiekalus. Tuo metu, kai mityba itin priklausė nuo metų laiko, šeimininkų išradingumui, kaip ruošti sveiką maistą, derėtų pastatyti paminklą“, – pratarmėje rašo Astutė Noreikienė.
Leidinį sudarė Astutė Noreikienė ir Stefa Minutaitė, kalbos redaktorius – Jonas Bukantis
Senoji žemaičių virtuvė, pasak sudarytojos, buvo paprasta, neįmantri, bet pasakiškai skani ir skalsi. Pietiniai žemaičiai pusryčiams dažniausiai virė arba rūgščią bulvienę, arba kopūstų, barščių sriubas, pietums – košę su mirkalu arba šutintas bulves su rūgusiu pienu, kartais sriubą su užtrinu.
Kasdien žemaičiai valgydavo ir makalą, kankolynę, česnakynę, kiunkę, grybtinikę ir kitus patiekalus įdomiai skambančiais pavadinimais. Pasikvietę talkininkų, kepdavo kugelį, virdavo šaltieną ar kepdavo bandeles su lašinukais. Per šventes kepdavo naminę duoną su vaisiais, trupininį pyragą, gliurindavo obuolienę, virdavo kiaulės galvą, į krosnį šaudavo žąsį ar kalakutą, įdarytą kumpį, taukuose klegindavo žagarėlius, pasigamindavo ir obuolių ar pienių vyno, alaus.
Receptai knygoje pateikiami žemaitiškai – pietų žemaičių varniškių tarme – ir šalia – bendrine lietuvių kalba. Leidinio įžangoje išdėstytos tarmės ypatybės.
127 puslapių leidinyje – kasdieninių, talkininkų, proginių, pasninko, šventinių valgių receptai, o pabaigoje sudėtos visų juos pateikusių šeimininkių nuotraukos.
Leidinį sudarė Astutė Noreikienė ir Stefa Minutaitė, kalbos redaktorius – Jonas Bukantis.
Knyga išleista 750 egzempliorių tiražu, jos leidybą rėmė Šilalės rajono savivaldybė iš Etninės kultūros plėtros programos.
