Konfucijaus (tikrasis vardas Kong Qiu) mokymai darė didelę įtaką Azijos tautų civilizacijoms, kultūroms, filosofijai ir visuomenėms.
Tobulėjimas, nuolatinis mokymasis, dorovės normų, tradicijų laikymasis, ypatinga pagarba šeimai, individo ir valdžios moralė – svarbiausi Konfucijaus mokymo postulatai. „16. Konfucijus kalbėjo: „Kilnus žmogus išmano savo pareigas; prastas težiūri savo naudos.“
17. Konfucijus kalbėjo: „Sutikęs išmintingą žmogų, stenkis jam prilygti. Pamatęs nedorą, pažvelk į savo vidų, pasižiūrėk, koks pats esi.“ 18. Konfucijus kalbėjo: „Tarnaudamas tėvams, gali jiems atsargiai ir santūriai paprieštarauti. Tačiau jeigu matai, kad jie nenori tavęs klausyti, išlik jiems pagarbus ir nepriešgyniauk. Rūpinkis jais ir nemurmėk.“ 19. Konfucijus kalbėjo: „Kol tėvai gyvi, nesileisk į tolimas keliones. O jeigu juos vis dėlto tektų palikti, apsigyvenk nuolatinėj vietoj.“ 20. Konfucijus kalbėjo: „Kas ilgiau nenukrypsta nuo tėvo kelio, to elgesį galima vadinti garbingu ir padoriu.“
„Apmąstymuose ir pašnekesiuose“ posakiai yra daugiaprasmiai ir gali būti suprasti nevienareikšmiškai, todėl reikalauja išsilavinimo. Tačiau paviršinę mintį supras visi, tad kiekvienas ją gali interpretuoti pagal savo pasaulėvoką ir vertybių sistemą. Manoma, kad būtent tai yra viena iš priežasčių, kodėl konfucionizmas suklestėjo Šimtų filosofinių mokyklų laikotarpiu ir tapo neatsiejama Kinijos kultūros dalimi. „16. Apie Tzu-ch’an* Konfucijus kalbėjo: „Jis laikėsi keturių kilnių taisyklių: buvo mandagus; pagarbiai tarnavo savo valdovui; darė žmonėms gera; teisingai su jais elgėsi.“
17. Konfucijus kalbėjo: „Yen P’ing-chung** labai mokėjo bendrauti. Jis net senam pažįstamam išlikdavo dėmesingas ir mandagus.“ 18. Konfucijus kalbėjo: Wen-chung*** turėjo didelį vėžlį. Jam buvo pastatydinęs namus su puikiomis kolonomis ir daugybe puošmenų. Argi tai išmintinga?“
*Tzu-ch’an – aukštas Chang valstybės (542–522 m. pr. Kr.) pareigūnas, įvedęs rinkliavos ir mokesčių sistemą, baudžiamąjį kodeksą ir kitokių pažangių dalykų.
**Yen P’ing-chung – aukštas Ch’i valstybės pareigūnas
***Weng-chung – aukštas Lu valstybės pareigūnas. Vėžlys buvo naudojamas pranašavimams, todėl jį laikė ypatingos, valstybinės reikšmės gyvūnu. Tik valdovas tegalėjo turėti tokį didelį vėžlį. Valdininkai privalėjo tenkintis mažesniu.
Dvidešimtyje knygos skyrių skaitytojas susipažins su mokymu, kuris gali padėti ugdyti išmintį, valią ir erudiciją. „Apmąstymai ir pašnekesiai“ – tai tekstas, kuriame atsiveria pažintis su valdovų dinastijomis, kūrusiomis Kinijos civilizaciją. Išsamūs ir gausūs paaiškinimai praplės geografinį, kultūrinį bei politinį akiratį apie Kinijos valdymo ypatumus, pasaulio suvokimą, bei siekiamybę priartėti prie harmoningo šalies valdymo ugdant idividualias vertybes su savimi ir gamtine bei socialine aplinka.
„17. Konfucijus kalbėjo: „Kas gali išeiti iš namų, aplenkdamas duris? Bet kodėl gyvenime žmonės nesirenka Teisingo kelio?“ 18. Konfucijus kalbėjo: „Jeigu žmoguje vyrauja prigimtis, o ne išprusimas, jis yra laukinis. Jeigu išsilavinimas užgožia natūralią žmogaus prigimtį, tai jis virsta raštininko siela. Tik tada žmogus yra kilnus, kai jo išprusimas ir prigimtis sudaro pusiausvyrą.“
19. Konfucijus kalbėjo: „Žmogaus gyvenimas turėtų būti grindžiamas tiesumu ir nuoširdumu. Be jų žmogus priklausomas nuo laimingų atsitiktinumų.“ 20. Konfucijus kalbėjo: „Žinantis neprilygsta mylinčiam. Mylintis neprilygsta besidžiaugiančiam.“ 21. Konfucijus kalbėjo: „Kas pakyla virš vidutinybės, su tuo galima kalbėti apie didžius dalykus. Kas žemiau vidutinybės, su tuo tokia kalba neįmanoma.“ 22. (Mokinys) Fan Ch’ih paklausė, kas yra išmintis. Konfucijus atsakė: „Vykdyti pareigas, kurias jauti savo tautai, garbinti dvasias, bet prie jų nesiartinti – tai ir bus išmintinga.“
Tada Fan Ch’ih paklausė, koks elgesys yra dorovingas. „Pirmiau įveikti sunkumus*, paskui tikėtis atpildo – tik toks elgesys yra teisingas“, – atsakė Konfucijus. 23. Konfucijus kalbėjo: „Kas siekia pažinti išorinį pasaulį, tas galės džiaugtis, žiūrėdamas į vandenį. Kas rūpinasi doroviniu tobulumu, tas pasirinks kalnus. Vienas – nuolatos judantis, kitas – sklidinas vidinės ramybės. Vienas džiugina įvairove, kitas – pastovumu.“**“
Neabejotina, kad net praėjus šimtmečiams, Konfucijaus mokymas turi neblėstančią išminties galią šių dienų žmogui, o kai kurios jo „Apmąstymuose ir pašnekesiuose“ nugulusios mintys tapo įprastomis, kasdieniame gyvenime pasitelkiamomis sentencijomis.
*Turimas galvoj siekimas dorovinio tobulumo, tik po to galima tikėtis atlyginimo, naudos ar pelno.
**Išorinis pasaulis yra tarsi tekanti upė. Kas siekia pažinti išorinius daiktus, džiaugiasi vandeniu. Kalnas yra tarsi nugrimzdęs savyje. Tai vidinės darnos ir pusiausvyros simbolis, kalnas yra tarytum kilnus, dorovingas žmogus.
Kviečiame skaityti knygos ištrauką:
XII skyrius
1.
Yen Hui norėjo sužinoti, kas yra doras elgesys. Konfucijus pasakė: „Nugalėti patį save, įveikti savo norus ir troškimus, vadovautis padorumu, mandagumu ir gerais papročiais – tai ir yra doras elgesys. Kas bent vieną dieną taip elgsis, tą visi girs dėl gero jo elgesio. Teisingas elgesys priklauso nuo mūsų pačių. Negi čia reikia pasikliauti kitais?“
Yen Hui paprašė tai paaiškinti. Konfucijus pasakė:
„Nežiūrėk, nesiklausyk, nekalbėk ir nedaryk to, kas prieštarauja papročiams.“
Tada Yen Hui tarė: „Nors esu nelabai paslankus, bet stengsiuosi elgtis taip, kaip Jūs sakot.“
2.
Jan Ch’iu norėjo sužinoti, kas yra doras elgesys.
Konfucijus pasakė jam: „Sutik žmones mandagiai, lyg priimdamas brangų svečią.
Elkis su jais pagarbiai, tarsi atnašaudamas didelę auką. Nedaryk kitiems to, ko pats nenorėtum sulaukti.
Tada nei valstybėj, nei tavo šeimoj nebus vaidų.“
Jan Ch’iu tarė: „Nors esu nelabai paslankus, bet stengsiuosi elgtis taip, kaip Jūs sakot.“
3.
Ssuma Niu* paklausė, kas yra doras elgesys. Konfucijus atsakė: „Kas dorai elgiasi, tas apgalvodamas parenka savo žodžius.“
„Vadinasi, apgalvota kalba yra doras elgesys?“ – vėl paklausė Ssuma Niu. Mokytojas atsakė klausimu: „Ar galima neapgalvotai kalbėti apie tai, ką taip sunku padaryti?“
4.
Ssuma Niu paklausė, kuo pasižymi kilnus žmogus.
*Ssuma Niu – žmogus iš Sung valstybės.
„Kilnus žmogus nejaučia nerimo ir baimės“, – atsakė Mokytojas. Ssuma Niu dar kartą paklausė: „Ar kilniu žmogum vadinamas toks, kuris nejaučia nerimo ir baimės?“
Mokytojas atsakė klausimu: „Jei žmogus, patikrinęs save, neranda nieko bloga, kodėl turėtų gyventi su baime ir nerimu?“
5.
Ssuma Niu liūdnai kalbėjo: „Visi turi brolių, tik aš – ne.“
Tzu-hsia paprieštaravo: „Aš girdėjau, kad gyvenimas ir mirtis priklauso nuo likimo, o turtas ir garbė – nuo Dangaus valios.
Jei kilnus žmogus sąžiningai ir nepriekaištingai atlieka savo pareigą, jei kitus žmones sutinka pagarbiai ir mandagiai, pagal nusistovėjusias bendrabūvio taisykles, tai visi žmonės Tarp keturių jūrų* jam yra broliai. Kaip jis gali sielotis, kad neturi brolio?“
6.
Tzu-chang paklausė: „Ką reiškia pasakymas Tas žmogus aiškiai mato?“
Konfucijus atsakė: „Kas nesileidžia suklaidinamas melagystėmis ir šmeižtais, apie tokį galima pasakyti, kad jo žvilgsnis aiškus ir nesudrumsčiamas. Tačiau tai sunkiai pasiekiama.“
Konfucijus „Apmąstymai ir pašnekesiai, iš vokiečių kalbos vertė Zita Mažeikaitė, leidykla VAGA, 2022.
