Šioje knygoje rašoma apie tai, koks buvo neformalų gyvenimas vėlyvajame sovietmetyje, kaip tuomečiai jaunuoliai bandė maištauti, laužyti taisykles, siekė pažinti kitokį gyvenimą nei jį bandė primesti sovietinė sistema. Siekdama papasakoti, kaip skleidėsi tas priešinimasis sovietinei ideologijai, autorė kalbino Aidą Giniotį, Algirdą Kaušpėdą, Oskarą Koršunovą, Arnoldą Lukošių, Algį Ramanauską, Saulių Urbonavičių-Samą, o taip pat pateikė ištraukas apie Arūną Valinską iš Laisvės Radzevičienės knygos „Akiplėša, arba Tas ir Kitas Arūnas Valinskas“.
Šio kūrinio pristatymo metu autorė sakė, kad, deja, knyga šiuo metu labai aktuali. Visgi renginyje dalyvavę S.Urbonavičius-Samas ir A.Valinskas prisiminė ne tik patirtą gniuždančią atmosferą, bet ir linksmas, absurdiškas situacijas. Kaip sakė A.Valinskas, tuomet jie buvo jauni ir nežinojo, kuo rizikuoja. „Nupušę menininkai“, – papildė Samas. Renginį vedusi Donalda Meiželytė sakė, kad skaitant knygą labai aiškiai pamatai, kaip mes gerai šiomis dienomis gyvename ir kokiame durnyne mes gyvenome tuo metu. A.Valinskas, pratęsdamas jos mintį, sakė, kad knyga galėtų būti išplėtota iki dvylikos dalių enciklopedijos, kurioje kino, teatro, televizijos žmonės pasakotų, iš kokių laikų mes atėjome ir į kuriuos, dėkui Dievui, nenorime grįžti.
Visgi daugiausia salės plojimų sulaukė abiejų pašnekovų mintys apie tai, kaip tų laikų situacija siejasi su šiomis dienomis.
Samas prisiminė ketvirtadienio vakarą vykusį paramos Ukrainai koncertą, kuriame susitiko su Algirdu Kaušpėdu ir kuomet kalbėjo, jog jie nesitikėjo, kad dar kartą reikės lipti į sceną, tarsi 1988-1990 metais „Roko maršų“ koncertuose. Kad vėl grįš tas jausmas, jog grėsmė, Mordoras, yra visai šalia. „Sau aiškiai pasakiau – niekada į šito tarakono nasrus negrįšiu“, – sakė grupės „Bix“ įkūrėjas.
Jis taip pat negailėjo griežtų žodžių tiems, kas internete skundžiasi dabartine Lietuva. „Kai pradeda myžčioti šikniai, kad ne už tokią Lietuvą kovojome, aš sakau – už tokią Lietuvą kovojome, – sakė jis. Muzikantas taip pat siūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip socialiniuose tinkluose vykdoma koordinuota dezinformacijos ataka. – Būkite budrūs ir atsakykite į visą šitą šlamštą“.
Pokalbį apie paskutinio sovietinių laikų dešimtmečio sąsajas su šiais laikais pratęsęs A.Valinskas sakė, kad svarstant apie dabartį galima įsivaizduoti 1914-ųjų išvakares – Naujuosius metus, kuriuos sutikdami žmonės neįsivaizdavo, kas jų laukia kitais metais.
„Mes esame tame etape, kai grėsmė artėja prie mūsų, kai mes nieko negalime padaryti, bet mes turime nebijoti. Baimė yra tai, ką jie bando pasėti, bando mus sulaužyti“, – sakė A.Valinskas.
A.Valinskas sakė, kad nors mes dabar negalime padėti ukrainiečiams dalyvaudami kare, būdami apkasuose, visgi galime pasiruošti rūpintis žmonėmis, kurie greitai gali užplūsti Lietuvą. Jis pats sako, kad su žmona užpildė anketas ir pasiruošė savo namuose priimti dvi pabėgėlių iš Ukrainos šeimas po keturis žmones.
„Tai, kas vyksta ten, yra karas už mus, – sakė jis, pridūręs, kad kol jie kalbėjo scenoje, Ukrainoje kelios dešimtys žmonių paguldė galvas už mus. – Mes turime problemų dėl vieno psichopato, kuris yra antrasis fiureris“.
S.Urbonavičius-Samas dar pridūrė, kad tikisi, jog mes galų gale išsigydysim sovietiniais laikais prigijusį mentalitetą, kad geriau pasisaugoti, patylėti: „Mes labai pasikeitėme nuo tų laikų, kurie aprašyti knygoje“.
