Miesto gatvėse mėlynavo reklaminiai stendai, o „Olimpijos“ rūmuose – didžiulės dekoracijos su užrašu „Baltic countries“ ir originaliu logotipu – A raide, turinčia lietuvišką nosinę, latvišką brūkšnelį viršuje ir estų kalbai būdingus du taškus. Specialiai logotipui sukurta mėlyna spalva – Baltic Blue pantonas, simbolizuojantis jūrą. Mugės lankytojų prašyta bilietus spausdinti spalvotai, kad logotipas matytųsi visu gražumu.
Didžiulėje parodinėje erdvėje Baltijos šalys turėjo tris atskirus stendus šalia, einančius ratu. Stendai buvo skirtingi, kaip ir šalių reprezentacijos strategijos. Mano, ir ne tik mano, nuomone, Latvija buvo matomiausia iš visos Baltijos trijulės: netgi tualetuose (sėdint ant klozeto!) galima buvo pamatyti saviironišką smagų komiksą, kviečiantį į latvių stendą. Trumpai apžvelgsiu Latvijos reprezentavimo strategiją: ji ilgalaikė, puikiai apgalvota ir gerai suorganizuota.
Užėjusi į kaimyninį stendą pasikalbėjau su Inga Bodnarjuka-Mrazauskas, kultūros vadybininke, dirbančia rašytojų ir vertėjų centre, taip pat Latvijos leidėjų asociacijoje ir atsakinga už Latvijos stendą ir šalies pristatymo kampaniją.
Kampanija I AM INTROVERT: ne tik kitiems, bet ir sau patiems
Anot Ingos, 2015 m., kai prasidėjo pasiruošimas šiai mugei, anglų kalba buvo publikuotos tik kelios Latvijos rašytojų knygos. „Reikėjo užmegzti ilgalaikius santykius su užsienio leidėjais ir žiniasklaida, pirmiausia, su britais. Supratome, kad ir mūsų žmones reikia paruošti: tiek leidėjus, tiek autorius. Reikėjo, kad visi dirbtų kartu. Taigi, vyko seminarai leidėjams, kaip geriau parduoti teises, kaip dirbti būtent su Britanijos rinka, kaip pristatyti teises pasaulio mastu. Į Latviją kvietėme profesionalus iš užsienio“, – pasakojo I. Bodnarjuka-Mrazauskas.
Po mugės jie sakė, kad daugiau nebevažiuos, nes čia... visiškas pragaras autoriui!
Mažiausiai prieš 2 metus kultūros vadybininkai apie Londono knygų mugę pradėjo kalbėtis ir su autoriais, aiškinti, kas tai yra, nes daugelis Latvijos rašytojų nebuvo turėję tokios didžiulės mugės patirties. „Jiems atrodo, kad tai kaip nesibaigiantis vakarėlis, kaip skaitymai. Pernai buvome atsivežę kelis poetus – po mugės jie sakė, kad daugiau nebevažiuos, nes čia... visiškas pragaras autoriui! Turėjome išaiškinti, kad čia nėra skaitymas su savo vertėju, kaip įprasta per festivalius. Ten pagrindinį darbą padaro vertėjas, o čia dirbti turi pats autorius.“
Man atrodo, labai svarbu ir žavu tai, kad latviai ruošėsi ne vien šiai mugei, bet mąstė apie Latvijos tapatybę apskritai. Inga: „Pernai iškilo klausimas: kaip mus atpažins kaip šalį. Stende – tai viena, bet ir apskritai: kokią žinią mes siunčiame? Sugalvojome kampaniją „Aš – introvertas“ (I Am Introvert). Norėjome būti atviri, nemeluoti. Nes iš tiesų daugelis latvių rašytojų nejaučia didelio džiaugsmo pasirodydami prieš auditoriją, dažniausiai jie kiek drovūs. Taip yra. Ir atvirumas tokiu atveju – geras būdas prieiti prie auditorijos: tarsi užlipus į sceną pasakyti, kad dabar nesijauti labai jaukiai... Tada publika supranta. Turėjome rasti tai, kas būtų patrauklu, kas būtų tiesa ir su kuo visi ar beveik visi Latvijos rašytojai galėtų tapatintis. Taip atsirado „Introverto“ kampanija. Ir ji suveikė.“
Man pasirodė labai išmintinga, kad latviai rengdamiesi mugei orientavosi ne vien į paviršutinišką „pasirodymą“ kitiems, bet į savo žmonių naujų įgūdžių formavimą, santykių su užsienio profesionalais mezgimą.
Kampanija yra tarsi savotiška savirefleksija: konstatavimas, kas esi. Kampanija, skirta ne tik užsieniui, bet ir pačiai Latvijai, tai kalba apie jos tapatybę ir žmonių būdą, būseną – tuo pat metu ir prisistatymas, ir savęs pačių analizė, klausimas: kas mes ESAME, kokie mes esame dabar. Ne vien, kaip atrodysime kitiems. Girdėjau nuomonių, kad tai tarsi neigiamų savybių iškėlimas, ir kam to reikia. Bet tai nėra galutinė būsena, bet šiuo metu turbūt neblogai atspindėjo bendrą būseną. Man tokia strategija atrodo judėjimas pirmyn, tam tikra išlaisvinanti psichoterapija, atsiskleidimas, savotiškas sielos „coming out“.
„Spotify“ grojaraščiai ir bulvių alus
Kampanija tikrai atkreipė dėmesį mugėje: išleista saviironiška komiksų knygutė „The Life of I“ (publicistės Anete Konstes ir menininko Reinio Pētersono darbas) apie latvių rašytojus: kaip jie gyvena, kaip eina į pasimatymus, kaip elgiasi kitose situacijose, kaip jaučiasi. Komiksus dėdavo į feisbuką, o paskui mugei padarė iš jų knygutę. Pažiūrėkite čia.
Bet tai tik vienas iš daugelio akcentų.
Inga sako, kad kampanija užtruko daugiau nei metus. Kita sritis, be komiksų, –receptai. Autorių buvo paprašyta poetiškai parašyti patiekalų receptus, pagal kurios pagamintus valgius reguliariai ruošdavo keli Rygos restoranai, o lankytojai gaudavo ne tik pavalgyti, bet ir atvirukus su informacija ir apie rašytojus, ir apie kampaniją.
Taip vietiniai rašytojai buvo populiarinami ir pačioje Latvijoje. Taip pat sukurtas visiems pasiekiamas „Spotify“ kanalas „I Am Introvert“: komanda paprašė rašytojų, kad padarytų savo mėgstamos muzikos rinkinius. Tai būdas rašytojui truputį atsiskleisti. Muzika juk labai asmeniškas, kai kam beveik intymus dalykas. Ir tai dar ne viskas: pagal specialų receptą buvo pagamintas alus, kaip pagrindinį ingredientą naudojant bulves. Nes tai – „introvertiška“ daržovė!
Rengiant kampaniją prieita prie išvados, kad introvertas turi ir savo stilių: jauna drabužių dizainerė ir aktorė Madara Botmane sukūrė marškinėlius. Ant juodo drabužio priekyje galima užtrauktuku užsisegti pasirinktą latvių autorės ar autoriaus citatą ir norint ją pakeisti. Drabužiai parduodami ir Rygoje.
Buvo paruošta ir juodų švarkų, ir puspalčių su citatomis, baltai užrašytomis ant nugaros. Kaip ir restoranų atveju, apie idėją sužino ir vietiniai gyventojai, ir turistai – žiūrima plačiau, tai ne vien Londono mugei skirta akcija, bet būdas sukurti atpažįstamą tapatybę apskritai ir universalų suvenyrą.
Inga akcentuoja, kad norint megzti kontaktus ir sudominti savo autoriais buvo labai svarbu kviesti užsienio leidėjus ir žiniasklaidą į Latviją. Atvykę jie geriau susikoncentruoja nei per trumpą ir tiksliai suplanuotą susitikimą mugėje tarp krūvos kitų susitikimų. Kai viešnagė trunka keletą dienų, daug lengviau apie viską papasakoti, sudominti. Užsienio leidėjai geriau supranta, kas jiems tinka, o kas ne. „Prieš mugę buvome pasikvietę į Latviją britų žurnalistus. Investicijos didelės, bet pasiteisino. Pradėjome nuo 2017 gruodžio, ilgas procesas. Bet rezultatas buvo įspūdingas: kai atvykome į Londono knygų mugę, žmonės jau žinojo, kas mes tokie.“
Baltijos šalys: kartu ar atskirai?
Ar Baltijos šalys nėra visai skirtingi kultūriniai ir ekonominiai subjektai, mažai ką žinantys vienas apie kitą, tiesiog dirbtinai sugretinti ir iš inercijos vadinami „broliukais“? Vieni apie kitus žiniasklaidoje girdime retai ir žinome gana nedaug. Buvo įdomu sužinoti, ką apie tai mano Latvijos atstovai.
Daugelis šalių nesidomi savo kaimynais. Nes norisi pamatyti toliau. Mums įdomiau stebėti Prancūziją, Britaniją – didesnes šalis.
„Tai būdinga ne tik mums. Daugelis šalių nesidomi savo kaimynais. Nes norisi pamatyti toliau. Mums įdomiau stebėti Prancūziją, Britaniją – didesnes šalis. Tai susiję ne tik su informacija žiniasklaidoje, bet ir su leidyba. Kiek vertimų turime iš estų ir lietuvių kalbų? Nedaug. Norime skaityti knygas iš didesnių šalių, nors yra daugybė puikių Baltijos autorių tekstų, – sakė Inga. – Gerai, kad mugėje esame kartu, nes po vieną nebūtume sugebėję pasiruošti. Baltijos šalių tikslai visiškai skirtingi: tiek Londono knygų mugėje, tiek apskritai. Mes pradėjome skirtingose starto pozicijose: kai kas ruošėsi mugei nuo nulio, kai kas jau turėjo įdirbio. Ir lūkesčiai buvo skirtingi. Turime tris atskirus stendus ir kiekvienas kalba apie tai, ką šalis nori pasakyti apie save. Tarsi nėra labai akivaizdžių kultūrinių sąsajų tarp Baltijos šalių, bet esu tikra, kad visos jos stebi viena kitą. Mes, tarkime, nuolat stebime, kaip lietuviai ar estai sprendžia vieną ar kitą problemą, ir mokomės.“
Per mugės uždarymą, kai stenduose vyko vaišės, kolegos Ingą ir dar kelis svarbiausius organizatorius sveikino kilnodami kėdėje. Buvo gera matyti jų džiaugsmą dėl puikaus nuveikto darbo. Kaimyniniame lietuvių stende irgi džiaugtasi bei švęsta, bet apie jį – kitame tekste.
