„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Atrinkta 11 lietuvių rašytojų knygų, galinčių tapti kino filmais: literatūros kūriniai bus pristatyti Vilniaus knygų mugėje

Kokie pastarųjų metų lietuvių literatūros kūriniai galėtų tapti kino filmų scenarijais? Į šį klausimą pirmadienio vakarą atsakyti pasiryžo iniciatyvos „Knyga+Kinas“ vertinimo komisijos nariai. Rezultatas – 11 kūrinių, komisijos nuomone, labiausiai tinkančių didiesiems kino ekranams, rašoma pranešime spaudai.
Atrinktos knygos
Atrinktos knygos / Organizatorių nuotr.

„Knyga + Kinas“ – iniciatyva, burianti rašytojus, knygų leidėjus bei kino režisierius, scenarijaus autorius, prodiuserius bei kitus kino pasaulio atstovus. Jau penktus metus vykstantis projektas spalio mėnesį leidyklas kvietė siūlyti kinematografiškiausias 2022-2023 m. lietuvių autorių knygas. Iš keliasdešimt pasiūlytų įvairaus žanro literatūros kūrinių, specialiai sudaryta komisija išrinko ir paskelbė, jų nuomone, labiausiai įkvėpti kino kūrėjus gebančius romanus bei noveles. Atrinkti kūriniai kino industrijai ir renginio lankytojams bus pristatomi vasario 23 d., Vilniaus parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančios Vilniaus knygų mugės metu. Renginyje susirinkę kino industrijos atstovai galės susipažinti su kūriniais ir nuspręsti, ar jų pakuždėtus siužeto vingius ateityje žiūrovai išvys didžiuosiuose ekranuose.

„Knyga + Kinas“ komisiją šiais metais sudarė trys kino ir literatūros lauko profesionalai: rašytoja, poetė ir dramaturgė Laura Sintija Černiauskaitė, režisierius Ignas Miškinis, 2024-siais žiūrovams pristatysiantis filmą „Pietinia kronikas“, kurtą pagal Rimanto Kmitos romaną, bei animacijos režisierius, prodiuseris, dailininkas Valentas Aškinis.

Komisijos teigimu, renkant kinematografiškas knygas, daug dėmesio buvo skiriama pačiai istorijai bei knygos idėjos originalumui. Spręsta, ar kūrinio įkvėptas scenarijus ir jo veikėjai galėtų sujaudinti būsimą žiūrovą. Vertinant knygas taip pat atsižvelgta į finansines knygos ekranizavimo galimybes, temų aktualumą

Anot komisijos nario I.Miškinio, itin svarbus kriterijus buvo knygos vizualumas. „Skaitant kai kurias knygas, vaizdinius buvo galima matyti prieš savo akis, nebuvo sunku patikėti, kad istorija iš tiesų gali įvykti,“ – pasakoja režisierius.

Išrinktos knygos galėtų tapti tiek kino juostomis, tiek animaciniais filmais

Į vertinimo komisijos vienuoliktuką pateko rašytojo Sauliaus Šaltenio kūrinys „Akis į akį. Klaipėda 1923 (leidykla Vaga). „Dėl šios knygos kinematografiškumo tikrai neabejoju“, – teigė komisijos narė Laura Sintija Černiauskaitė.

Tarp atrinktų knygų – ir Dainos Kleponės trileris „Kritusių mazgas (leidykla „Alma Littera“). Komisijos nuomone, kvapą gniaužiančią romano istoriją, didžiuosiuose ekranuose galėtume išvysti skandinaviško „noir“ detektyvo forma.

Kaip atskleidžia Virginijos Kulvinskaitės apsakymų rinkinio Keturi (leidykla Kitos knygos) pavadinimas – šioje knygoje skaitytojų laukia keturi pasakojimai ir keturi pagrindiniai personažai. „Klaipėdoje, uostamiestyje susipynę žmonių gyvenimai, tikrai gali tapti įkvėpimu filmui. Tai – kinematografiška, šiuolaikine dvasia alsuojanti knyga“, – kūriniui pagyrų negailėjo komisija.

Sąraše atsidūrė rašytojos Ilonos Skujaitės romanas „Karo nuotaka“ (leidykla „Alma Littera“). Kotrynos Jogailaitės ir jos vyro, Švedijos princo bei Suomijos kunigaikščio Jono Vazos likimus pasakojantis kūrinys, komisiją sužavėjo įdomiai atrasta istorija. Komisijos nario V.Aškinio teigimu, šis pasakojimas galėtų virsti prašmatnia bei didinga istorine ekranizacija.

Anot komisijos, kino kūrėjus galėtų įkvėpti ir dar vienas į Klaipėdą nukelsiantis romanas – Ignės Ales „Visi vieniši žmonės“ (leidykla „Svajonių knygos“). Tai – pasakojimas, kviečiantis naujai pažvelgti į save, praeitį ir meilę.

Rašytojos Irenos Buivydaitės romanas „Kas būtų, jei…“ (leidykla „Alma Littera“), komisijos narius sudomino originaliu gyvenimo dilemų sprendimu, gyva istorija. Šis kūrinys – jau penkioliktoji populiarumo sulaukusios rašytojos knyga.

Į vienuoliktuką išrinkta ir Danutės Kalinauskaitės „Baltieji prieš juoduosius“ (leidykla „Tyto alba“). „Knyga ilgai manęs nepaleido, atpažinau daug savęs, sužavėjo, „užkabino“ keliavimas per laikmečius,“ – pasakojo I.Miškinis.

Sąraše atsidūrė net dvi rašytojos Ginos Viliūnės knygos „Mirtinas arkebuzos šūvis“ (leidykla „Tyto Alba“) ir „Išgelbėti mešką“ (leidykla „Tyto Alba“). Pirmajame romane, Vilniaus istorijos žinovė, skaitytojus nukėlė į XVI a. sostinės gyvenimą. Būtent galimybė ekrane išvysti Vilnių stambiu planu ir sudomino komisiją. Tuo tarpu antroji knyga galėtų įkvėpti edukacinį filmą vaikams.

Komisija taip pat išrinko ir keletą knygų, jų nuomone, galinčių virsti animaciniais filmais. Tarp jų – jau ne pirmą kartą į renginį „Knyga + Kinas“ sugrįžtančio rašytojo Juozo Gaižausko „Antarktidos indėnai“ (leidykla „Alma Littera“), bei Viktorijos Butautis paaugliams skirtas romanas „Kanarų paslaptis“ (leidykla „Vaga“).

***

Renginį organizuoja „Fralita Films“. Projekto partneriai: Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, „Vilniaus kino biuras“, Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs