Informacijos tvano iššūkiai
Pasak žurnalisto ir redaktoriaus A. Katkevičiaus, nors terminas „fakenews“ išpopuliarėjo būtent dabar, iš tiesų fenomenas yra senas kaip pats pasaulis.
„Pavadinę daiktus tikraisiais vardais – „fakenews“ yra melas – toliau galime viską gražiai sudėlioti į vietas. Melas yra labai senas reiškinys – mažų mažiausiai tiek pat senas, kiek žmogus, nors galbūt ir primatai meluoja. Popiežius Pranciškus ne taip seniai sakė, kad „fakenews“ jau buvo rojaus sode. Kitas dalykas, kad dabar gyvename informacijos tvane, ji labai lengvai prieinama, ir melagiui tame potvynyje tapo itin nesunku pasislėpti. Ir dar – informacijos potvynyje mes nesuskumbame melagių išgaudyti“, – įsitikinęs A. Katkevičius.
Jeigu net ir šeimoje kartoji per televizorių išgirstą melą, tai tu jį daugini. Todėl ir esi atsakingas.
Pasak jo, pats terminas „fakenews“ yra ištiražuotas Donaldo Trumpo, bet jo esmė nepasikeitė. Maža to, atsakomybę už netikras žinias turi prisiimti ne tik jų „gamintojai“, bet ir vartotojai t.y. kiekvienas iš mūsų.
„Tiesiog jeigu Jungtinėse Valstijose taip dažnai sakysi, kad vienas ar kitas subjektas meluoja, tai anksčiau ar vėliau gali atsidurti teisme. Ir dar visai nežinia, kaip ten teisme baigsis. Todėl svarbu suprasti, kad melo vartotojai ir daugintojai taip pat atsakingi už savo darbus. Jeigu net ir šeimoje kartoji per televizorių išgirstą melą, tai tu jį daugini. Todėl ir esi atsakingas“ – sako jis.
Skaitymas kaip priešnuodis
Tačiau ką galime padaryti, kad tokios žinios neplistų, o gal tiesiog turime susitaikyti, kad kitaip nebus? Vilniaus knygų mugės diskusijos „Netikros naujienos: kaip su jomis gyventi“ moderatoriaus teigimu, priešnuodis jau seniai išrastas, tačiau juo pasinaudoti tampa vis didesnis iššūkis.
„Pirmiausia, tai turime išmokti su tuo gyventi, nes melas visada buvo, yra ir bus. Tiesiog turėsime išlavinti įgūdžius greičiau jį atskirti ir griežčiau stabdyti jo platinimą. Galbūt mums padės technologijos. Tačiau pamatinis įgūdis ir priešnuodis yra skaitymas. Turime skaityti. Skaityti lėtai. Skaityti daug. Skaityti visą laiką. Deja, bet skaitančių tolydžio mažėja, o skaitymaspamažu tampa iššūkiu. Vis dažniau linkstame pasitenkinti paveiksliukais, tekstą tampa per sunku suvokti.Todėl tamsumas, neišsilavinimas ir melas taip ir pradėjo vešėti“, – teigia A. Katkevičius.
Turime skaityti. Skaityti lėtai. Skaityti daug. Skaityti visą laiką.
O kaip rašantieji, galbūt jie atsakingi už tai, kad skaitymas tampa nebe savaime suprantama džiuginančia veikla, bet iššūkiu? „Per daugiau kaip trisdešimt metų darbo su tekstais spaudoje ir jos apylinkėse sugalvojau bent jau tiek: skaitytojai neprivalo vargti su mūsų tekstais, rašinys neturi varginti skaitytojo. Mūsų kaip raštininkų profesionalų darbas yra rašyti suprantamai. Jeigu skaitytojas yra pasirengęs imtis didesnių krūvių – jis jų imsis, bet prievartauti jo tai daryti mes negalime. Čia kaip su fiziniais krūviais – bandymai kelti nepakeliamą svorį ne motyvuoja, o demotyvuoja“, – įsitikinęs A. Katkevičius.
Diskusijos svarbiausiomis temomis
Per keturias Vilniaus knygų mugės dienas įvyks net penki tradiciniais tapę Diskusijų klubo renginiai, kurie kvies kelti klausimus ir diskutuoti svarbiausiomis bei aktualiausiomis visuomeninio, literatūrinio ir politinio gyvenimo temomis.
Poetas, dramaturgas ir žurnalistas Mindaugas Nastaravičius su Nacionalinės moksleivių akademijos nariais diskutuos tema „Naujas šimtmetis: kokią Lietuvą kurs dabarties jaunimas“. Valstybės atkūrimo šimtmečio metais girdime daugybę diskusijų, kuriose dalyvauja visuomenininkai, mokslininkai, politikai. O kokią dabarties ir ateities Lietuvą mato šiandieninis jaunimas? Atsakymų bus ieškoma kartu su jaunaisiais pašnekovais.
Tuo tarpu vertėjos Rasos Drazdauskienės moderuojamoje diskusijoje „Baltos dėmės Lietuvos vertimų žemėlapyje“ atliepiant šių metų mugės temą „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“, bus kalbama apie tai, kas lietuviškai jau išversta (gerai arba nelabai), kas būtinai turi būti išverčiama, kokią įtaką mūsų kultūriniam, literatūriniam, politiniam ir kasdieniam gyvenimui daro vertimai ir kaip atrodo dabartinė lietuviškų vertimų strategija.
Klaustuku užsibaigiančioje filosofo Kristupo Saboliaus moderuojamoje diskusijoje klausimų, regis,kur kas daugiau nei atsakymų, nes kalbama apie politikos ir meno santykį. Pasak jo, politiką ir meną mėginta nesėkmingai atsieti jau nuo Antikos laikų, o šiandien nieko nebestebina politinis menas. Taigi Gintautas Mažeikis, Vytautas Ališauskas bei Deimantas Narkevičius ieškos atsakymo į klausimą, ar politika yra menas.
Perprasti XX a. daugiatautės Lietuvos istoriją nėra paprasta, todėl pasikalbėti apie tai, kaip politines transformacijas išgyveno Lietuvoje gyvenę lenkai, žydai ir baltarusiai, kaip istorijos verpetai paveikė jų santykius Lietuvoje ir su Lietuva, kvies Tomo Balkeliomoderuojama diskusija su YvesPlasseraud, Tomasz Blaszczak.
Diskusijų klubo renginiai, kaip įprasta, vyks 3 salėje įsikūrusiame Forume-LRT studijoje.
