– Esi gydytoja rezidentė, dirbi sudėtingą, daug laiko ir jėgų reikalaujantį darbą, o kartu ir aktyviai daliniesi tėvams naudinga informacija socialiniuose tinkluose. Kaip atsirado „Mamytologija“?
– Būnant motinystės atostogose mane vis „vaikėsi“ specialybiniai dalykai: nenorėjau užmiršti pediatrijos, augant vaikui pačiai kilo daug klausimų ir nusprendžiau „kodėl ta informacija nepasidalinus su visais?“. Rašyti labai mėgstu, tai tapo tarsi hobiu, kuris naudingas ir kitiems tėvams, galbūt net kolegoms, ir man – pagilinu žinias, prisimenu dalykus. Tuo metu, kai susikūriau instagramo paskyrą, kurioje dalinausi tėvams naudinga informacija – tai buvo visai nauja. Džiaugiuosi, kad dabar tokių profilių daugėja ir įvairių sričių kolegos susilaukia daug dėmesio, – taip galime skleisti patikimą informaciją apie vaikų auginimą ir sklaidyti visuomenėje nusistovėjusius mitus.
– Kokia yra pagrindinė „Mamytologijos“ siunčiama žinutė sekėjams?
– Vaikai nėra maži suaugusieji! Mes turime skirti daugiau dėmesio jų fizinei ir pischologinei sveikatai, jų saugumui, bet netrukdyti tyrinėti ir augti laisvais žmonėmis.
– Temos, kuriomis kalbi savo paskyroje – dažnai nepatogios ir išprovokuoja diskusiją. Ar daug sulauki neigiamų komentarų, piktų žmonių reakcijų? Kaip į jas reaguoji?
– Nedaug, bet kartais pasitaiko. Ypač dėl skiepų. Manau, kad visi labai drąsūs ginčytis ir įžeidinėti vieni kitus, kai bendraujame socialiniame tinkle, o realybėje dažniausiai pavyksta išvystyti kur kas konstruktyvesnes diskusijas. Jeigu man pažeriama argumentuota kritika – mokausi ją priimti, juk kartais tikrai atsiranda žmonių, kurie labiau apsiskaitę vienoje ar kitoje srityje, mielai padiskutuoju. Svarbu pripažinti sau: visko žinoti neįmanoma. Tačiau jeigu tai įžeidinėjimas, pasyvi agresija, tyčiojimasis – padėkoju už nuomonę ir nebediskutuoju. Suprantu, kad tai vidinės to žmogaus nuoskaudos.
– Instagrame dažnai darai klausimų–atsakymų serijas, kurios visad sulaukia didžiulio susidomėjimo. Kokios temos būna aktualiausios?
– Dažniausiai tėvai klausia tų pačių pasikartojančių klausimų: kaip stiprinti imunitetą, kaip vartoti vaistus nuo temperatūros, normalu kažkoks vaiko elgesys ar nenormalu. Sulaukiu daug klausimų apie keliones su vaikais, žmonės domisi praktiniais dalykais. Atsakau į tuos, į kuriuos galiu ir žinau atsakymus, bet visada pabrėžiu, kad joks „pasikalbėjimas“ socialiniame tinkle neatstos gyvos gydytojo konsultacijos. Kartais žmonės nori numesti kažkam kitam atsakomybę ir ieško nusiraminimo socialiniuose tinkluose. Tokiu atveju turiu paaiškinti, kad nematant vaiko ir nežinant situacijos – sunku jam padėti, galima netgi pakenkti ir tėvams vis tiek teks kreiptis į savo gydytoją.
– Esi dviejų vaikų mama. Ar mamai gydytojai lengviau tvarkytis su savų vaikų ligomis?
– Kai dar tik mokiausi universitete ir mano visos žinios buvo vien teorinės – buvo sunkiau, prisigalvodavau rečiausių ligų. Dabar, kai dirbu praktiškai, – man kur kas lengviau, moku atskirti sunkią būklę nuo gydymo nereikalaujančios ir suprantu, kad joks vaikas neužaugo be slogos ir karščiavimo. Susirgus vaikui apsišarvuoju kantrybe ir stengiuosi suteikti vaikui maksimalų komfortą ir meilę. Tai kur kas svarbiau nei mokslo neįrodyti, bet tėvų taip mėgstami sirupai, purškalai ar eteriniai aliejai.
– Su šeima mėgstate keliauti ir keliaujate kartu su vaikais. Dažnam atrodytų, kad tai tikras iššūkis, o gal net „papildomas vargas“... Kokios būna jūsų kelionės?
– Dažniausiai aktyvios. Su vaikais kopiame į kalnus, mėgstame nakvoti palapinėse. Labai mėgstam kalnus žiemos sezono metu – nors tai kiek ekstremaliau, bet vaikams labai patinka! Manau, kad šiais laikais vaikai pernelyg daug laiko praleidžia pasyviai, prie ekranų, tarp uždarų sienų. Kadangi laisvo laiko turime mažai – visą jį stengiamės praleisti kur nors lauke. Nebūtina skristi į tolimas brangias šalis. Labai gerai laiką galima praleisti ir bet kokiame Lietuvos miške.
– Veiklos tavo gyvenime tikrai netrūksta, o čia dar ir knygą „Puoduko reikalai“ parašei. Kam ir apie ką ši knyga?
– Ši knyga skirta tiems, kurie nežino, kada, kaip ir nuo ko pradėti mokant vaikus naudotis tualetu ar puoduku. Nemanau, kad šios knygos reikia visiems, juk yra vaikų, kurie išmoksta labai lengvai. Tačiau tiems, kam reikia, – tegul turi leidinį su koncentruota aiškia informacija lietuvių kalba, su mūsų šalies specialistų komentarais.
– Kaip kilo mintis rašyti būtent tokią knygą? Kiek laiko užtrukai rinkdama informaciją, iki kol leidinys išvydo dienos šviesą?
– Šia tema susidomėjau netikėtai, neplanuotai, bet ji mane labai įtraukė. Pati, būdama mama, susidūriau su informacijos stoka, kai norime žinoti, kaip ir nuo ko pradėti norint atsisakyti sauskelnių. Kol tai nėra liga/problema – gydytojai patarimų neturi. Kas turi padėti šeimoms? Pedagogai, psichologai? Užsienio literatūroje informacijos apstu. Nusprendžiau, kad reikia tokio leidinio ir mums. Informaciją rinkau, skaičiau, domėjausi maždaug dvejus metus. Kai nusprendžiau, kad jau tikrai reikia ją susisteminti – viskas įvyko greitai, nes didelę dalį informacijos reikėjo tiesiog apibendrinti, sutrumpinti. Mano sesė paraleliai kūrė iliustracijas, vyras domėjosi knygos išleidimo galimybėmis. Dirbo visa šeima! Dar keletą mėnesių rinkau informaciją iš kitų specialistų, nes nenorėjau, kad knyga tokia intymia tema būtų parašyta tik iš vieno žmogaus perspektyvos. Dar po kelių mėnesių leidinys buvo mano rankose.
– Ar jūsų šeimoje knygų skaitymas svarbus? Pati randi laiko poilsiui su knyga?
– Man knyga yra geriausias poilsis ir vienas mėgstamiausių užsiėmimų. Skaityti išmokau dar prieš eidama į mokyklą ir su knyga nesiskiriu iki šiol. Nors 6 metus medicinos studijose negalėjau sau leisti skaityti grožinės literatūros, apsčiai užteko medicininės. Labai stengiuosi įdiegti meilę knygoms ir savo berniukams. Kiekvieną vakarą prieš miegą skaitome.
– Na, ir pabaigai – trys knygos, kurias Erika rekomenduoja, yra…
– Jų rekomenduoti galėčiau kur kas daugiau nei tris, bet vienos prasmingiausių man: Yuval Noah Harari „Sapiens“, Matthew Syed „Juodosios dėžės metodas“ ir dr. Gordon Neufeld bei dr. Gabor Mate „Nepraraskime savo vaikų“.
Susidomėjote kuria nors Viktorijos rekomenduota knyga? Patikrinkite, gal ji gyvena knygų mainų platformoje BOOKSWAP, kur galite patogiai ir greitai išmainyti senas knygas į naujas istorijas! O jei knygos ten nėra – įsidėkite į norų sąrašą ir gaukite žinutę, vos ji pasirodys mainų platformoje.
