– Esi žinoma tinklaraštininkė, savo žiniomis padedanti kitoms mamoms tvarkytis su dažnai iššūkius keliančia kasdienybe. Kaip atėjo noras dalintis ir atvirai viską pasakoti?
– Pirmasis pasidalintas įrašas gimė prieš 13 metų tinklaraštyje, kur tuo metu burdavosi bendruomenės. Dalinausi tuo, kuo gyvenau – ieškojimais ir atradimais, tikslais, gyvenimu Kanadoje, asmeninėmis pamokomis, gyvenimo įvykiais, mane dominusiomis temomis. Taip laikui bėgant didele dalimi mano ir kitų skaitytojų gyvenimo tapo tėvystė, nes daugelis mūsų jau buvome mamos ir tėčiai. O čia – milijonas klausimų, džiaugsmų ir iššūkių, „linksmųjų kalnelių“ ir kasdienių pamokų, tad kalbėjimas šiomis temomis įgavo tik dar daugiau prasmės.
– Ne paslaptis, jog tavo žinios ir įdirbis virto verslu. Ar visada svajojai turėti savo nuosavą verslą?
– Vaikai padeda į daugelį dalykų pažiūrėti šviežiomis akimis. Laukiantis ir jau auginant Liepą, pirmą kartą savo profesiniame gyvenime gavau akimirką sustoti ir be jokio pašalinio blaškymo savęs paklausti: „kur norėčiau judėti toliau?“, „ar noriu ir toliau teikti komunikacijos paslaugas klientams?“ „ką dirbdama jaučiu didžiausią malonumą?“ Labai greitai atėjo idėja, jog norėčiau savo įgūdžius panaudoti kuriant ką nors prasmingo, kas leistų dirbti iš namų, lanksčiai dėliotis darbo grafiką aplink dukrą.
Tik tada dar neįsivaizdavau, kad ta paleista mintis sugrįš atgal didžiuliu projektu, jungiančiu dešimtis specialistų ir tūkstančius šeimų. Ir nors tai yra verslas, daug sprendimų viduje priimame siekdami spręsti šeimų išgyvenamas problemas, prevenciškai užkirsti tam kelią, suteikti reikalingą palaikymą, ramybės ir pasitikėjimo naujame etape.
– Kokie iššūkiai atsiranda dirbant sau?
– Man didžiausias iššūkis – atrasti sveiką balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Dirbant iš namų ir kai veikla teikia daug pasitenkinimo, yra labai lengva paskęsti darbo valandose ir mintis užpildyti darbų sąrašu, tad tenka mokytis dėliotis prioritetus, nusistatyti darbo valandas.
O net ir idealiai viską susidėliojus, kartais įvyksta gyvenimas – vaiko ligos, traumos, pokyčiai, sunkesni periodai. Tada vėlgi mokausi lankstumo keisti darbo planus ir prisitaikyti prie to tėvystės chaoso. Turbūt nėra įmanoma pasiekti ilgai trunkančio „balanso“, kai esi mama ar tėtis, bet su laiku išmokstam dažniau pasimėgauti tuo, ką turim dabar ir pasileisti tais „linksmaisiais tėvystės kalneliais“ pakėlę rankas aukštyn. Čia, manau, ir yra raktas į laimę tėvystėje.
– Dukrytė, nauji projekto iššūkiai, namų priežiūra ir kiti nesuskaičiuojami mamos darbai. Kaip pavyksta išlaikyti vidinę ramybę?
– Mane vidinės ramybės jausmas aplanko protarpiais – akimirkomis. Kai dukra atėjusi apkabina ir man pasako tai, ką jai kartoju nuo kūdikystės: „labas, mažute“. Kai iš niekur nieko pribėgusi apkabina ir pasako, kad myli. Kai sėdam po prasmingos, bet labai ilgos mano darbų dienos, pabūti kartu. Kai matau ją žaidžiančią su tėčiu garaže, užjaučiančią kitą vaiką, klegančią iš džiaugsmo kieme… Tokios akimirkos man patvirtina, kad kažką darom teisingai, kažkur priėmėm teisingų sprendimų ir matyt kaip šeima judam teisinga linkme – čia mano ramybė ir motyvacija.
– Koks yra Ivetos laikas sau?
– Užmigdžius Liepą išeiti į kiemą ir tuo metu pasimėgauti tyla, pastebėti saulėlydį, pažiūrėti serialą, paklausyti audio knygą ar kokią nors laidą, padėlioti planus ateičiai ar tiesiog neveikti nieko. Kai gauname galimybę sėsti į automobilį tik su vyru ir važiuoti valandėlei pasivažinėti nuleidę langus ar spontaniškai išvažiuoti vienai dienai į Disneyland’ą.
Tačiau manau, kad kai esi mama, labai dažnai net ir darbas savaime (ypač kai jis yra mėgstamas) gali tapti savotišku laiku sau, kuomet smegenys pailsi nuo besimainančių mažo žmogaus norų, kritimų ant žemės, skalbinių, nosies plovimo ir įprastos namų rutinos. Mane darbas kartais įkrauna geriau nei tai, ką įprastai pavadintume „laiku sau“.
– Tavo projektas plečiasi, pakeitėte pavadinimą, augate. Kas dabar pasikeis? Ko galime tikėtis ir laukti?
– Taip, visai neseniai tapome „Auganti šeima“, ir nors toks sprendimas bei įgyvendinimas nėra paprastas, tikiu, kad nuo šiol pavadinimas daug geriau ir taikliau atspindės visą projekto misiją – pagalbą augantiems mažyliams ir tėvams.
Ir toliau kryptingai vystysime projekto širdį – būtiniausią pagalbą šeimoms suteikiančius informacinius rinkinius, kuriuose tėvai randa viską, ko gali prireikti kiekvienu amžiaus tarpsniu: koncentruotą informaciją ir patarimus reikalingomis temomis, video paskaitas, galimybę klausti specialistų ir bendrauti su kitomis to paties amžiaus šeimomis. Mūsų bendruomenės atgalinis ryšys rodo, kad būtent tai yra daugiausiai ramybės ir pasitikėjimo tėvams suteikiantis įrankis, tad nuolatos dirbame ne tik prie naujų rinkinių, bet ir prie jau sukurtų rinkinių naujinimo bei pildymo, reaguodami į šeimų išreikštus poreikius.
Žvelgiant į ateitį turime didelių svajonių ir tikslų, kurie padės vis daugiau Lietuvos šeimų žengti į tėvystę su daugiau palaikymo. Norime tapti prevenciniu įrankiu, kurį pasitelktų ne tik šeimos, bet ir specialistai, organizacijos ir institucijos, siekiančios užkirsti kelią dažnai pasitaikančioms problemoms. Jau 2 metus kryptingai judame šia linkme, matome lūkesčius pranokusius rezultatus ir tikiu, kad su laiku projektas įgaus vis daugiau galimybių suteikti reikalingą pagalbą.
– Dalindamasi savo dukrytės augimu dažnai pasakoji apie knygas ir jų svarbą. Kaip pradėjai Liepą pratinti prie skaitymo?
– Knygelės yra pagrindinis žaislas mūsų šeimoje nuo pat kūdikystės. Pavyzdžiui, pirmojo gimtadienio proga svečių prašėme dovanoti ne žaislus, o knygeles, nes Liepa daugiausiai laiko praleisdavo prie jų :) Ko gero, tiesiog pati mėgdama skaityti, dažniau rinkausi veiklas su knygelėmis ir Liepai tai taip pat tapo kasdienybe. Iš pradžių skaitymas labiau priminė puslapių vartymą ir gyvą mamos pasakojimą su garsais, mimikomis ir trumputėmis išgalvotomis istorijomis, kurios man kildavo žiūrint į paveikslėlius. Dabar, kai Liepai jau 3 metai, įdomesnes knygos istorijas jau pavyksta ir perskaityti nuo pradžios iki galo. Tačiau ir patys vaikai su savimi atsineša pomėgius, būdus pažinti pasaulį ir todėl tikrai ne visada Liepa pirmenybę teikia knygoms. Ypač dabar vasarą ir jau paaugus, dažnai renkasi leisti laiką lauke su vaikais, žaisti aktyvius žaidimus, tad ir veiklos su knygelėmis matyt turi savo „sezoną“.
– Ar ji tai daro noriai? Kokios yra jos mėgstamiausios knygutės?
– Jeigu istorija turi ką nors artimo jos gyvenimo patirtims, mėgstamomis veikloms ar herojams – tada taip, klausosi susidomėjusi ir pati kviečia skaityti, klausinėja. Nebūna ir vakaro, kad atsisveikintume neperskaitę knygelės prieš miegą – „Gasparas ir jo nakties draugai“.
Kiti Liepos favoritai šiuo metu: „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“, „Kiek daug dalykų patirsi įstabių“, „Didžioji pasaulio pažinimo knyga“, „Džyru džyru muzikėlė“, „Kaip kiškis mokėsi drąsos“, „Ką žmonės veikia vasarą“, „Usborne“ serijos knygos.
– Savo paskyroje dalinaisi apie „Bookswap“ knygų mainų platformą. Ar pati ja naudojiesi, ar esi iš tų žmonių, kurie mėgsta kaupti savo didelę biblioteką?
– Pastaraisiais metais skaitau daugiausiai literatūros, susijusios su tėvystės temomis. Ir dėl savo darbo pobūdžio dažnai sugrįžtu prie jau skaitytų knygų, tad šiuo metu esu absoliuti knygų kaupikė ir rankos atiduoti šias knygas tiesiog nekyla. Tačiau apskritai, „Bookswap“ idėją labai palaikau ir tikiu, kad daug ne profesinės literatūros skaitantiems žmonėms tai yra fantastiškas įrankis skaityti dar daugiau ir ekonomiškiau! Manau, kad Liepai dar kiek paūgėjus, jau matysime kurios knygelės taip ir nebuvo prisijaukintos ir jau galėsime jas iškeisti į naujus knygų nuotykius.
– „Bookswap“ yra knygų mainų platforma, skatinanti tvaresnį skaitymą. Ar tvarumas tavo gyvenime yra svarbus?
– Manau, kad tai nebeatskiriama tema nuo kiekvieno šiuolaikinio žmogaus ir smagu matyti, kaip tvarumo idėjos užkrečia vis daugiau žmonių. Tačiau taip pat manau, kad kartais mada vaikytis tvarumo išvirsta ir į neigiamas pasekmes, kuomet siekdami turėti madingą „zero waste“ judėjimą atspindintį daiktą, išmetame kitą daiktą, kuris kuo puikiausiai būtų tarnavęs dar ilgus metus, o tas prie tvarumo neprisideda. Mūsų šeimos namuose tvarumas visų pirma yra susijęs su mąstymu, kaip galime nuveikti daugiau su tuo, ką jau turime ir jau vartojame. Apmąstome naujus pirkinius. Taip pat stengiamės geriau jau nusipirkti vieną ilgaamžiškesnį ir kokybiškesnį daiktą nei dešimt ne tokių kokybiškų. Prašome artimųjų rinkti dovanas Liepai pasitarus su mumis ir pan. Taigi labiausiai orientuojamės į siekį vartoti mažiau.
– Na, ir pabaigai – 3 mylimiausios Ivetos, ir 3 mėgstamiausios Liepos knygos?
Liepos šiuo metu:
„Kaip kiškis mokėsi drąsos“
„Didžioji pasaulio pažinimo knyga“
„Džyru džyru muzikėlė“
Mano motinystei didesnės įtakos turėjusios knygos:
„Motinystės kelias“
„The cribsheet“
„Itin jautrus vaikas“
„The whole-brain child“
Susidomėjote kuria nors Ivetos paminėta knyga? Patikrinkite, gal ji gyvena knygų mainų platformoje „Bookswap“, kur galite patogiai ir greitai išmainyti senas knygas į naujas istorijas! O jei knygos ten nėra – įsidėkite į norų sąrašą ir gaukite žinutę, vos ji pasirodys mainų platformoje.
