Vaikų chirurgė savo meile knygomis dalinasi populiarioje Instagram paskyroje „Knygos pjūvis“, kurioje pasakoja apie perskaitytus savo bei jos vaikų Prano (6 metų ) ir Onos (3 metų) leidinius.
– Nors dirbi sudėtingą, daug laiko atimantį darbą, augini du vaikus, tačiau kuri ir populiarų Instagram profilį „Knygos pjūvis“. Kaip kilo mintis meilę knygoms išreikšti socialiniuose tinkluose?
– Mintis susikurti instagram knygynį profilį gimė gana spontaniškai, tiksliau buvo pasufleruota. Tuo metu kaip tik buvau motinystės atostogose, ilsėjausi su Ona. Na, o Covid 19 pandemija buvo apribojusi bendravimą su draugais ir giminėmis, tad neturėjau kam papasakoti apie savo perskaitytas knygas.
Savo nuoskaudas išsakiau geriausiai draugei ir ji man pasiūlė susikurti instagram profilį. Tada man tai buvo visiškai nepažįstama, bet nusprendžiau pabandyti ir taip susirasti bendraminčių, įsivelti į diskusiją apie skaitomas knygas. Taip ir atsirado „Knygos pjūvis“, žinoma, labai džiaugiuosi, kad tuo metu ryžausi šiam žingsniui.
– Daug skaitai, bendradarbiauji su leidyklomis. Kaip viską spėji?
– Tikrai nespėju tiek, kiek norėčiau. Bandau planuoti savo laiką, dažniausiai viską derinu su savo darbo grafiku.
Kadangi dirbu be galo atsakingą darbą, leidyklas visada informuoju, kad „Knygos pjūvis“ tai tik mano hobis, ir jose dirbantys žmonės tai puikiai supranta. Jie niekada manęs neprašė parašyti atsiliepimo apie knygą konkrečiu laikotarpiu, nespaudė, nestatė į jokius rėmus.
„Knygos pjūvis“ – visiškai laisvo formato, mano fantazijos vaisius, kuris teikia malonumą man ir mano skaitytojams.
Manau, svarbu išlikti sąžiningai ir bendradarbiauti atvirai bei aiškiai išsakyti savo lūkesčius, jausti atsakomybę už paimtas knygas. Juk „Knygos pjūvis“ – visiškai laisvo formato, mano fantazijos vaisius, kuris teikia malonumą man ir mano skaitytojams.
– Kada dažniausiai skaitai? Namuose vaikai, ligoninėje tikriausiai irgi sunku rasti laisvo laiko. Jokia paslaptis, kad vaikų chirurgės darbas reikalauja daug atsakomybės su kuria kartu ateina ir stresas.
– Visada nešiojuosi knygą su savimi ir gaudau kiekvieną laisvą minutę. Į darbą ir atgal važiuoju viešuoju transportu, tad nemažai perskaitau kelionės metu. Skaitau, kai tenka ko nors laukti, taip pat knygą atsiverčiu rytais, kol vaikai dar nepabudę, ir vakarais, kai visi jau miega.
Mane skaitymas atpalaiduoja, leidžia pamiršti susikaupusią įtampą, atsikratyti streso. Įsijautimas į knygos siužetą man padeda užmiršti sunkesnes akimirkas darbe. Tai puikus būdas lavinti fantaziją ir plėsti savo akiratį.
– Tavo sekėjai nuolatos žavisi skaitančiais ir knygas mylinčiais vaikais. Kaip juos pripratinai prie knygų?
– Kol sūnus buvo mažas, jo pagrindinis žaislas būdavo knygos. Jis galėdavo dvi tris valandas be pertraukų klausytis skaitomų istorijų. Aš jau pavargdavau skaityti, o jis norėdavo dar. Ona į knygeles žvelgia kritiškiau, turi keletą savo mėgiamų ir nuolat jas skaito.
Pranui vis labiau patinka detektyvai. Onytė šiuo metu labiausiai žavisi Kakės Makės knygelėmis.
Pranui vis labiau patinka detektyvai. Onytė šiuo metu labiausiai žavisi Kakės Makės knygelėmis. Nors vaikai skirtingi, jie abu su meile ir pagarba žvelgia į knygas. Tikriausiai dėl to, kad mato mūsų su vyru pavyzdį, vakarus, leidžiamus su literatūra. Tad tiesiogiai pratinti vaikų prie knygų nereikėjo, skaitymas mūsų šeimoje visiškai natūrali veikla.
– Nenuostabu, kad tavo namuose yra daugybė knygų. Ar esi iš tų žmonių, kurie jas visas kaupia? O galbūt perskaitytas kažkam perleidi, dovanoji?
– Pasilieku tik labiausiai patikusias knygas, taip pat tokias, kurias ateityje galbūt norės perskaityti mano vaikai. Mielai skolinu knygas kolegoms, seserims, anytai, mamai, draugėms. Dalį knygų padovanoju, palieku knygų nameliuose, perduodu įvairioms socialinėms iniciatyvoms, kur renkamos knygos pažeidžiamiausioms socialinėms grupėms. Manau, kad knygos turi būti skaitomos, o ne dulkėti lentynose.
Knygos turi būti skaitomos, o ne dulkėti lentynose.
– Naudojiesi ir BOOKSWAP mainų platforma. Kokių knygų ten ieškai? Gal ir pačiai pavyko rasti kokį ilgai medžiotą leidinį?
– Taip, naudojuosi. Dažniausiai ieškau senesnio leidimo knygų, kurių nepavyksta rasti knygynuose. Taip pat, dažnai peržvelgiu vaikiškas knygas. Esu įsigijusi kelias knygas vaikams apie emocijas, sau detektyvų, romanų. Labai apsidžiaugiau radusi Undinės Radzevičiūtės knygą „Strekaza“
– Savo Instagram platformoje sukūrei labai smagų „profesinį“ skaitymo iššūkį - #medikaiknygoje . Gal gali parekomenduoti keletą knygų apie medikų gyvenimą ir darbą?
– Iššūkį sukūriau pastebėjusi, kad yra daugybė knygų, kuriose minimi medikai, ligoninė, tam tikros ligos ar būklės, susijusios su medicina. Taip pat, dar paskatino noras atkreipti dėmesį į sudėtingą medikų darbą.
Knygos apie medikų gyvenimą: V.Kočiubaičio „Gydytojai miršta kitaip“ , A.Brown „Kalėjimo gydytoja“, A.Kay „Dabar tau skaudės“, R.Shepherd „Ne sava mirtimi“, M.Mason „Regis, man ne viskas gerai“ ir F.Backman „Močiutė perduoda linkėjimus ir atsisveikina“, kur viena iš pagrindinių veikėjų yra gydytoja vaikų chirurgė.
– Na, ir pabaigai – kokios tavo trys geriausios perskaitytos knygos?
– Aldous Huxlei „Puikus naujas pasaulis“, Anthony Burges „Prisukamas apelsinas“ ir A.Šlepikas „Mano vardas – Marytė“. Be galo sunku išsirinkti tik tris.
Susidomėjote kuria nors Linos rekomenduota knyga? Patikrinkite, gal ji gyvena knygų mainų platformoje BOOKSWAP, kur galite patogiai ir greitai išmainyti senas knygas į naujas istorijas! O jei konygos ten nėra – įsidėkite į norų sąrašą ir gaukite žinutę, vos ji pasirodys mainų platformoje.
