„Knyga yra tarsi tam tikra alchemija. Nežinia, iš kur atsiranda idėja – tai toks magiškas momentas! O paskui jau vystosi vienokia ar kitokia istorija. Kelis mėnesius ją brandinu, tyrinėju...“ – susitikusi su gerbėjais Lietuvoje pokalbį pradėjo K.Webb.
Jos kuriamos istorijos jau spėjo sužavėti milijonus skaitytojų visame pasaulyje, K.Webb knygos išleistos į 26 kalbas, iš kurių trys – ir lietuviškai. Kad autorė nestokoja populiarumo, neabejojo ir ją mugės renginyje kalbinusi žurnalistė, rašytoja Gabija Vitkevičiūtė.
„Rašytojams dažnai svarbu atsidėti darbui, susikaupti, kad niekas netrukdytų. Ar kas nors jums trukdo?“, – klausė ji. K.Webb šyptelėjo ir nesudvejojusi atsakė: didžiausias jos priešas – internetas.
„Yra programėlių, kurios uždaro interneto ryšį priverstiniu būdu. Nes vis neatsispiriu pagundai, tikrinu ir socialinius tinklus“, – kalbėjo viešnia. Tačiau atsiribojusi ir susikaupusi ji panyra į rašymui tinkamą būseną, kurioje laiko pojūtis dingsta, tuomet belieka tik rašyti, tik spėti mintis suguldyti į sakinius.
„Mano pagrindinis tikslas – suteikti skaitytojams pasitenkinimą, leisti jiems pasimėgauti istorija. Svarbiausia – įtraukti skaitytoją į savo pasaulį“, – kalbėjo viešnia.
Jos knygose – daugybė užkoduotų laiškų, paslaptingų paveikslų, neretai aprašomas koks nors dingęs, žuvęs žmogus. Autorė maišo istorines detales su dabartimi ir tai tampa išskirtiniu jos braižu. „Mano požiūriu – tai geriausias formatas. Kartais išvedu herojų iš jo komforto zonos. Man patinka komplikuoti veikėjai, patinka stiprios moterys, o ir stiprūs vyrai, apie juos įdomu rašyti“, – pasakojo K.Webb.
Istorijose atvirai aprašomos ir sekso scenos, kurias autorė sugeba nupiešti taip, kad jos būtų jausmingos, geidulingos, o tuo pačiu – neperžengtų vulgarumo ribos. Kaip jai pavyksta taip laviruoti?
„Sunkus dalykas, rašydama pirmą knygą jautriai reaguodavau, galvojau, kad mama, močiutė skaitys apie tas scenas, tačiau reikia atskirti save nuo herojų. Man svarbu ne dirginti skaitytoją, tai nėra vien erotika. Noriu parodyti, kad tai svarbu patiems herojams, kodėl jie nusprendžia kartu miegoti“, – mugėje kalbėjo K.Webb.
Rašytoja naudoja ir elementus, kurie išduoda apie ne itin religingą prigimtį. O jos neslepia ir pati autorė, ji nepasiduoda nuolankumo idėjai, nepabijo herojų istorijose, pavyzdžiui, Biblija paremti duris, kad šios neslankiotų.
„Iš tiesų nesu labai religinga, natūraliai ir mano herojė ne tokia religinga. Užaugau nesilankydama bažnyčioje, taip elgiasi ir mano herojė. Religija vaidina labai stiprų vaidmenį mano pasaulyje, ji prieštarauja bažnyčios mokymams, visai kultūrai“, – sakė ji.
Tačiau kad ir kas nutiktų, kone visos knygos istorijas užsibaigia laimingai. Pasak autorės, „geras autorius turi pateikti gerą pabaigą“.
Šiandien jos knygas skaito patys įvairiausi žmonės, tačiau pagrindine auditorija vis tik išlieka moterys.
Akį traukia ir knygų viršeliai, kuriems K.Webb skiria daug dėmesio. „Žinoma, viršelis yra vienas svarbiausių marketingo įrankių, kartais būtent viršelis parduoda knygą. Tačiau koks jis bus, sprendžia leidėjai, taip kartais diskutuojant galima ir santykius su leidėju sugadinti“, – juokėsi ji.
G.Vitkevičiūtė mugėje pacitavo garsaus filosofo Jacqueso Derrida mintį, kad „kai knyga gimsta – autorius miršta“. Pasak jos, tai, ką rašytojas sukūrė, tai nėra tai, ką mes skaitome, kiekvieną mintį skaitydamas perleidi savo patirtis, savo žinojimą. O ką daro autorius? Kaip K.Webb pasiilsi, kai jos naujos knygos pasiekia knygų lentynas?
„Išeinu iš namų. Tuos metus rašau labai intensyviai, istorija mano galvoje dūzgia, todėl turiu atsiriboti. Knyga tam tikra prasme yra vaiko gimdymas, nuo skaitytojų priklauso, ką jie atras. Būna, gaunu ir kritikos laiškų, tuomet turiu susikaupti ir atlaikyti juos. Nors, įdomu, kartais tie patys dalykai skaitytojams patinka, o kritikams – ne“, – kalbėjo K.Webb.
