Naujienas apie knygas sekite ir tinkle „Facebook“. Spauskite čia.
„Šiais laikais broliai Grimmai daugiausia žinomi dėl surinktų pasakų, tačiau jie taip pat buvo talentingi kalbininkai ir istorikai“, – rašoma šioje publikacijoje. Jų tėvas, teisininkas, mirė, kuomet berniukai buvo dar paaugliai. Tyrinėtojai teigia, kad Grimmų pasakose tiek daug moterų ir tiek mažai vyrų dėl to, kad broliai vaikystėje nematė daug vyriškų pavyzdžių – anksti mirė ne tik jų tėtis, bet ir senelis. Jiems mirus šeimai prireikė remtis tolimų giminaičių pagalba. Beje, nors pasaulis žino tik apie šiuos du brolius Grimmus, iš tiesų jų šeimoje augo 9 vaikai. Trys iš jų mirė dar būdami vaikai.
Broliai mokėsi Marburgo universitete, kur įgijo filosofijos pradmenis. Čia jiems nepasisekė įsitraukti į vietos socialinį gyvenimą, todėl broliai Grimmai dar energingiau užsiėmė studijomis.
Baigę mokslus jie dirbo bibliotekoje, o nuo 1806 metų ėmė užrašinėti liaudies pasakas, kurias išgirsdavo Kaselio miesto apylinkėse.
Iš pradžių pasakos brolius domino išskirtinai kaip šaltinis žinioms apie kalbą, tačiau išleidus knygas tapo akivaizdu, kad surinktos pasakos patraukė žmonių dėmesį. Nors vėliau broliai ir toliau darė tyrimus filologijos, viduramžių istorijos srityse, būtent pasakos pelnė jiems didžiulį pripažinimą, rašoma šioje publikacijoje. 1812 metais pasirodė pirmasis pasakų rinkinys, 1814 metais – antrasis. Beje, tuo metu jie vos sudurdavo galą su galu, ir vieni šaltiniai teigia, kad tais metais, kai pasirodė pirmasis pasakų rinkinys, broliai Grimmai valgydavo vos vieną kartą per dieną.
„Jeigu jums atrodo, kad šios pasakos, kaip skirtos vaikams, yra kiek per niūrios, už tai reikia dėkoti XIX amžiaus vokiečių kultūrai. Knyga buvo kritikuojama ir dėl seksualinio turinio, todėl vėlesniuose leidimuose šios temos broliai jau atsisakė. Tačiau prievartos ten liko, o kai kuriais atvejais ir padaugėjo“, – rašo „The Christian Science Monitor“.
Beje, pastebima, kad jų pasakose moterys elgiasi kur kas baisiau ir žiauriau nei vyrai. Pavyzdžiui, pasakose sutinkama 16 piktų pamočių ir tik 3 pikti tėvai arba patėviai, piktų raganų galima suskaičiuoti net 23, o piktų burtininkų – tik 2. Ir galiausiai – brolių Grimų pasakose 13 jaunų moterų užmuša arba išduoda jas nemylėjusius vyrus, o iš vyrų tokiam poelgiui ryžosi tik 1 personažas.
1825 metais Wilhelmas vedė Henriette Wild, kurios šeimos nariai irgi prisidėjo prie rinkinių – jie broliams papasakojo nemažai liaudies pasakų. Jacobas niekada nepasekė šiuo pavyzdžiu, tačiau gyveno kartu su broliu ir jo žmona ir puikiai sutarė. „Vienas mokslininkas netgi rašė apie tai: „Jie gyveno po vienu stogu ir taip gerai sutarė, kad buvo galima pagalvoti, jog ir vaikai jų yra bendri“, – skelbiama publikacijoje.
Akademinė brolių karjera nutrūko 1837 metais dėl politinės sumaišties. Jie buvo pašalinti iš universiteto ir vėl atsidūrė ties skurdo riba. Tik 1840 metais jie gavo pasiūlymą dirbti Berlyno universitete. Ten jie tobulino pasakas, o taip pat rašė vokiečių kalbos žodyną. Jacobas paliko universitetą 1848 metais, norėdamas pašvęsti daugiau laiko tyrimams, jo pavyzdžiu po 4 metų pasekė ir Wilhelmas.
„Kai 1859 metais Wilhelmas mirė, jų pasakų rinkinys jau buvo išleistas septintą kartą, pasakų skaičius išaugo iki 200“, – rašo publikacijos autorius. Po Wilhelmo mirties Jacobas užsisklednė savyje, jis mirė 1863 metais. Abu pasakotojai dirbo kaip puiki komanda ir papildydavo vienas kitą – Jacobas daugiau rūpinosi moksline puse, o Wilhelmas – literatūrine.
Jau Grimmų gyvenimo laikais jų pasakų rinkiniai buvo labai populiarūs, tačiau ir po jų mirties ši šlovė neišblėso. Visų laikų ir tautų bestselerių sąrašuose kai kas „Brolių Grimmų pasakas“ mini trečioje vietoje – po Šekspyro darbų ir Biblijos.
