Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras D.Kuleba: „Vakarų problema ta, kad ji niekada netikėjo Ukraina“

Penktadienį Frankfurto knygų mugėje – nemažai pokalbių politinėmis temomis, o dėmesio centre Ukraina. Kaip baigsis karas Ukrainoje? – buvo klausiama vienoje iš diskusijų, kurioje dalyvavo amerikiečių rašytoja, žurnalistė Anne Applebaum ir buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
D. Kuleba / Johanna Geron / REUTERS
D. Kuleba / Johanna Geron / REUTERS

Nors abu pašnekovai pripažino, kad kalbėti apie karo baigtį yra sudėtinga, juo labiau spėlioti, kuo jis baigsis, A.Applebaum išskyrė kelias pagrindines prielaidas: jeigu Ukraina vis dėlto laimės mūšio lauke, dėl ekonominio spaudimo, dėl spaudimo pačioje Rusijoje. „Nėra visiškai neįmanoma, kad Rusija pripažins, jog laikas nutraukti karą, tai yra naudinga jos interesams“, – sakė A.Applebaum. Todėl Vakarų valstybės ir toliau privalo teikti Ukrainai paramą, nes Rusijos ištekliai, tiek kariniai, tiek ekonominiai nėra begaliniai.

Pastarosiomis savaitėmis vis pasigirsta kalbų apie galimas derybas su Rusija, ir A.Applebaum pripažįsta, kad vienu ar kitu būdu derybos karui pasibaigus vis tiek turės vykti, tačiau tik tada, kai Rusija pripažins, kad ji nenugalės Ukrainos – iki to laiko jokio tikslo deryboms nėra.

D.Kuleba sakė dažnai Vakaruose girdintis kalbas, kad žmonės pavargo, tačiau „patikėkite, ukrainiečiai irgi pavargo“. „Labai keista girdėti iš turtingiausios pasaulio dalies, kad jiems trūksta kantrybės, pinigų“, – ironizavo buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras.

Reikia įtikinti ukrainiečių pergale

„Jei Rusija pralaimės karą, tai bus Rusijos imperinio projekto pabaiga“, – trumpai baigtį apibūdino D.Kuleba. O demokratiškam pasauliui tai reikš taiką ir gerovę ilgiems metams.

Jis prisiminė, kad prieš kurį laiką sukėlė Vokietijos politikų pasipiktinimą, pareiškęs, kad Šiaurės Korėja lojalesnė Rusijai nei Vakarai Ukrainai. „Tačiau tikri draugai turėtų suprasti tai, – savo žodžius gynė D.Kuleba. – Visa Vakarų koncepcija pagrįsta tuo, kad pažadai turi būti išpildyti. Mes neprašome daugiau.“

Diskusijos akimirka
Diskusijos akimirka

Ir nors dabar Vakarų valstybės reiškia paramą Ukrainai, šios šalies politikas prisimena, kad taip buvo ne visada. „Vakarų problema ta, kad ji niekada netikėjo Ukraina, – sakė jis. Jis teigė pats matęs, kad Ukraina nebuvo tikima nei prieš karą, nei jam prasidėjus, ir tik tuomet, kai ukrainiečiai įrodė, kad yra pajėgūs kovoti, galų gale sulaukė didesnės paramos. – Pokyčiai atėjo tik tada, kai nugalėjome tą netikėjimą mumis.“ Dabar, anot jo, susiduriama su nauju netikėjimu – reikia įtikinti Vakarus, kad Ukraina gali nugalėti, tada pokyčiai galbūt ateis.

„Ar ukrainiečiai nusivylę Vakarais? Tai tokie Vakarai, kokius mes turime“, – nuo tiesaus atsakymo išsisuko D.Kuleba. Jis sako, kad europiečiai iki šiol negali patikėti, kad karas gali persikelti į jų gatves – jis ir pats netikėjo, kad tokio masto puolimas įvyks Ukrainoje, nors ir manė, kad Rusija karinį puolimą eskaluos.

Vis dar neįvertina Rusijos pavojaus

A.Applebaum sakė, kad Europai, daug metų po Sovietų Sąjungos griūties gyvenusiai su Rusija, regis, nekeliančia grėsmės, sunku suprasti, kad ši šalis jai kelia didžiulį pavojų. Ji nuolatos rengia diversijas, propagandinius karus. Ekonominės sankcijos jai irgi veikia su spragomis – kaip pavyzdį ji minėjo Kazachstaną, į kurį Europos šalys ir toliau eksportuoja savo prekes.

Pasaulyje šiuo metu vyksta autokratinių valstybių tinklo plėtra, apie tai ji rašo ir naujoje savo knygoje „Autocracy, Inc.“, ir vien jau Šiaurės Korėjos, kuri niekada neturėjo jokių ryšių ar priešiškumo Ukrainai, karių buvimas šioje šalyje liudija apie karo išplitimą didžiulėje erdvėje.

D.Kuleba yra tikras, kad galiausiai Ukraina bus Europos Sąjungos ir NATO dalimi, nes jeigu taip neįvyks, ji taps „pilkąja zona“ ir galiausiai tai kels grėsmę pačiai Europai.

O koks Kinijos vaidmuo šioje situacijoje? D.Kulebos įsitikinimu, Kinija nori, kad V.Putino Rusija išliktų, bet būtų silpna. Jei V.Putino Rusijos nebeliks, tai susilpnins Kiniją, nes dabar ji puikiai žino, kaip veikia ši šalis, o nežinomybė jai nereikalinga. Mat pagrindinis geopolitinis Kinijos tikslas dabar – tapti stipriausia pasaulio jėga, išstumiant iš šios pozicijos JAV.

Kaip situacija pasikeis po JAV rinkimų?

JAV rinkimai irgi gali įnešti pokyčių į situaciją Ukrainoje, tačiau abu pašnekovai pripažino, kad kol kas visiškai neaišku, kokių. Apie Donaldą Trumpą A.Applebaum sakė, kad kai jis pasako kokį teiginį, aplink jį esantys penki šeši žmonės skirtingai interpretuoja, ką jis pasakė: „Aš nesu tikra, kad pats D.Trumpas žino, ką nori pasakyti.“

D.Kuleba, paklaustas apie tai, tik atsiduso. „Mes žinome, kad jis nemėgsta Ukrainos, bet jei Ukrainos palaikymas bus naudingas jam asmeniškai, jis palaikys Ukrainą“, – D.Trumpo nenuspėjamumą konstatavo ukrainietis. „Jei D.Trumpas laimės, mes turėsime prisitaikyti prie naujos realybės, – sakė jis. – Bet kas benutiktų, mes išgyvensim.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis