Nuo kito ketvirtadienio, vasario 19-osios, prasidėsiančią Vilniaus knygų mugę užkariaus intriguojanti tema: „Nenušaunamas žanras: detektyvas“.
Pastebima, kad detektyvo žanras mūsų šalyje išties populiarus, tačiau jo tradicija Lietuvoje iki šiol nėra susiformavusi. Pristatydama detektyvinius romanus iš svetur mugė klaus, kodėl Lietuvos autoriai nerašo detektyvų, nors skaitytojai šį žanrą mėgsta ir noriai skaito?
TAIP PAT SKAITYKITE: Galvą susukanti Vilniaus knygų mugės kultūrinė programa: ją įkvepia lankytojai
Pasak „Litexpo“ parodų grupės vadovės Mildos Gembickienės, per daugelį metų Vilniaus knygų mugė ėmė savotiškai diktuoti skaitymo ir net „rašymo“ madas.
Smalsu, kas keisis po 2015-ųjų diskusijų apie nenušaunamą, skaitytojų itin mėgstamą detektyvo žanrą?
„Po paauglių literatūros metų lietuvių literatūros padangėje atsirado knygų paaugliams, po praėjusių metų „Laiko patikrintų knygų“ – dauguma iš naujo atrado Kristijoną Donelaitį. Taigi, smalsu, kas keisis po 2015-ųjų diskusijų apie nenušaunamą, skaitytojų itin mėgstamą detektyvo žanrą, kuris nėra populiarus tarp Lietuvos rašytojų“, – svarstė M.Gembickienė.
Į kalnelį, bet labai lėtai
Lietuvos leidėjų asociacijos direktorius Remigijus Jokubauskas tikino, kad knygų mugė – šventė visiems knygos ir rašytinio žodžio mylėtojams. Čia susiburia leidėjai, susitinka skaitytojai ir autoriai, į Vilnių parvyksta užsienyje gyvenantys Lietuvos kūrėjai.
„Knygų mugė išaugo nuo mažo vaiko iki didelio renginio“, – pasidžiaugė R.Jokubauskas.
Kalbėdamas apie leidybos verslą jis neslėpė: „Gyvename stabiliai, nors reikalai per daug ir negerėja. 2009 metais leidėjai patyrė stiprų šoką, didžiulį leidybos nuosmukį. Pamažu kopiame į kalnelį, bet tas kopimas sunkus, nes kalnelis, matyt, labai aukštas.“
Gyvename stabiliai, nors reikalai per daug ir negerėja.
2008 metais leidyba Lietuvoje buvo pasiekusi apogėjų: išleista 4580 naujų pavadinimų knygų. Į prieškrizinį lygį grįžti nepavyksta: leidybos apimtys sumažėjusios ketvirtadaliu ir sudaro apie 3200 naujų pavadinimų knygų per metus.
Žvaigždėms per maža rinka
Leidyklos „Tyto Alba“ direktorė Lolita Varanavičienė yra pasirengusi bene dažniausiam kasmetinių mugės lankytojų klausimui, kokių literatūros pasaulio žvaigždžių mugė pažers.
Tenka pripažinti, kad ir šiemet jų nebus. „Man buvo padiktuoti autorių sąrašai, prie kurių Lietuva stovo, norėdama atsivežti į Knygų mugę. Joanne Rowling, Isabel Allende, George Martinas – tai „Almos litteros“ autoriai, kuriuos kasmet kviečiame, bet jie vis atideda savo vizitą. Paulo Coelho yra „Vagos“ autorius, kuris keletą metų yra kalbinamas, bet nepavyksta suderinti ar laiko, ar galimybių.
Mums mandagiai ir toliau žadama, kad visi šie rašytojai tikrai mielai atvyktų į Vilniaus knygų mugę, bet kitais metais.
Leidykla „Tyto Alba“ keletą metų kalbina Orhaną Pamuką, kuris jau beveik lipo į lėktuvą, kaip mes juokiamės, bet gavo Nobelio premiją ir apsigalvojo. Daugybę metų kviečiame Lucindą Riley, detektyvų autorių Johną Katzenbachą, kuris šiemet tikrai būtų ypatingai papuošęs mūsų programą“, – vardijo L.Varanavičienė.
Tačiau partnerių, su kuriais leidyklos derasi dėl populiarių ir labai geidžiamų autorių vizitų, atsakymai skamba taip: jūsų rinka nedidelė ir šių rašytojų tvarkaraščiai sudaryti keletui metų į priekį.
„Mums mandagiai ir toliau žadama, kad visi šie rašytojai tikrai mielai atvyktų į Vilniaus knygų mugę, bet kitais metais. Tikėkimės, kad tie kiti metai kada nors ir išaus“, – šyptelėjo leidyklos vadovė.
Nuvylė net Puaro
Šiemet tenka apgailestauti, kad Vilniaus knygų mugės neaplankys ir britų aktorius Davidas Suchet, daugiau nei 20 metų vaidinęs garsųjį detektyvą Erkiulį Puaro.
Pernai knygų lentynas pasiekė knyga „Puaro ir aš“, pasakojanti apie tai, kaip D.Suchet sekėsi prisijaukinti personažą.
„Po pusantrų metų derybų D.Suchet pasirinko ne mus, o vaidmenis JAV, taip sugadindamas mums nuotaiką“, – apmaudo neslėpė L.Varanavičienė.
Tačiau D.Suchet mugės svečiams prabils iš kino salės ekrano.
„Kokia gi jis užsienio žvaigždė – gi litvakas iš Žemaitijos!“ – pajuokavo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovas Gytis Vaškelis.
Laukiamiausia viešnia – Salla Simukka
Analizuoti kriminalinio romano tradicijas Lietuvoje skaitytojus ir visuomenės veikėjus organizatoriai kvies ne tik specialiuose pokalbiuose „Diskusijų klube“, bet ir susitikimuose su užsienio kriminalinių istorijų autoriais.
Laukiamiausia mugės viešnia – ažiotažą literatūros pasaulyje sukėlusi jaunoji šiuolaikinio Skandinavijos detektyvo žvaigždė Salla Simukka, sulaukusi išskirtinio dėmesio spalį vykusioje Frankfurto knygų mugėje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Knygų mugės svečias G.Feiferis: „Rusijos visuomenė funkcionuoja kitaip nei vakarietiškoji“
Pirmoji autorės trilogijos knyga „Raudona kaip kraujas“ vos per dvi savaites nuo pasirodymo pradėta versti į 18 kalbų.
Renginyje lankysis ir su skaitytojais susitiks vienas žymiausių šiandienos rusų romanistų, publicistas Michailas Šiškinas. Autoriaus prozos žodingumas, muzikalumas, siužetų paslaptingumas ir įtaiga buvo įvertinti aukščiausiais Rusijos literatūros apdovanojimais.
Diskusijų objektas – Rytų Europa
Vilniaus knygų mugė tęs visas savo tradicijas ir vėl pasiūlys turtingą ir turiningą kultūrinę programą, autorių ir svečių gausą: kvies diskutuoti, stebėti, atrasti, susitikti su mylimais rašytojais, susipažinti su naujais užsienio ar lietuvių kūrėjais, jų kūriniais, apsilankyti „Muzikos salėje“.
Ketvirtadienį, pirmąją mugės dieną, diskusijoje „Detektyvinė istorija kaip šiuolaikinė pasaka” atsakymo į klausimą, kokios pagrindinės dabartinio detektyvo rašymo kryptys ir perspektyvos, ieškos speciali viešnia – kriminalinio romano ekspertė, literatūros kritikė bei Švedijos kriminalinės akademijos narė Kerstin Bergman.
Apie kriminalinių kūrinių funkciją šiuolaikiniame pasaulyje, atrastą sėkmės formulę, žanro pavojus ir siužeto ypatybes kartu su K.Bergman kalbės tarptautinės sėkmės sulaukę detektyvų autorės Salla Simukka (Švedija) bei Katarzyna Bonda (Lenkija).
Politikos ir kultūros frontą laikys ir į šiandieninę Rytų Europos regiono situaciją pažvelgs gausi tarptautinė ekspertų komanda iš Ukrainos, Estijos, JAV ir Lietuvos. Diskusijoje „Prieštaros ir dramatiška Rytų Europos regiono ateitis“ susitiks Gintautas Mažeikis, Kęstutis Girnius, Alexanderis Butsenka (Ukraina), Gregory’s Feiferis (JAV) bei specialiai į diskusiją pakviestas Tomas Venclova. Poetas, literatūros tyrinėtojas padės išaiškinti rašytojų ir poetų vaidmenį ir tai, kaip jie prisideda prie Rytų Europos modernizavimo proceso.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vilniaus knygų mugės viešnios – Salla Simukka ir Susanna Kubelka
Vilniaus knygų mugė Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ vyks vasario 19–22 dienomis.
Faktai ir skaičiai
Erdvė: bendras mugės plotas su renginių zonomis – 13 600 kv. m, ekspozicinis plotas – 9 500 kv. m. Mugė vyks „Lietxpo“ 2-oje, 3-oje, 4-oje, 5-oje ekspozicijų salėse.
Bilietai: iki mugės ir mugės metu parduodami „Bilietai.lt“ kasose bei internetu. Mugės metu bilietų bus galima įsigyti ir „Litexpo“ kasose. Išankstinių bilietų kainos: vienkartinis bilietas – 3,5 Eur, vienkartinis bilietas moksleiviams, studentams ir senjorams – 3, keturių dienų bilietas – 10 Eur, keturių dienų bilietas moksleiviams, studentams ir senjorams – 8 Eur.
Bilietų kainos mugės metu: vienkartinis bilietas – 4,5 Eur, vienkartinis bilietas moksleiviams, studentams ir senjorams – 3 Eur, keturių dienų bilietas – 10 Eur, keturių dienų bilietas moksleiviams, studentams ir senjorams – 8 Eur. Ikimokyklinio amžiaus vaikams įėjimas į mugę nemokamas.
Mugės autobusas: knygų bičiulių šiemet vėl laukia du specialūs mugės autobusai, kurie lankytojus į mugę veš nemokamai nuo Katedros aikštės iki „Litexpo“ ir atgal.
Mugės dalyviai: 300 iš 9 šalių (Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Rusijos, Omanas).
Mugės renginiai: 402, tarp jų: 24 koncertai naujoje „Muzikos salėje“, 67 kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą“ renginiai, 5 „Diskusijų klubo“ diskusijos, 17 kino filmų „Knygos kino salėje“. Svečiuojasi 28 užsienio autoriai iš 15 šalių.
Mugės antspaudas. Vilniaus knygų mugė kasmet kviečia ženklinti knygas išskirtiniu mugės antspaudu. Šiemet jame atsispindės detektyvo simboliai: mąslus dūmas, paslapčių labirintas, skvarbus žvilgsnis, piršto atspaudas. Detektyvinę mugės temą antspaude įamžins kūrėja grafikė Jūratė Kemeklytė-Bagdonienė. Pažymėti savo knygas specialiu mugės antspaudu lankytojus kvies informacijos centrai bei Ekslibris.lt stendas
Apdovanojimai. Kaip ir kasmet, knygų mugės metu bus įteikti tradiciniai apdovanojimai. Knygos meno konkurso laureatai bus pagerbti ketvirtadienį 12 val., „Metų knygos rinkimų“ apdovanojimai vyks sekmadienį 14 val.
Didžiausia mugės naujiena – atskira, muzikai ir jos leidybai skirta erdvė 2-oje „Litexpo” salėje. Čia pirmą kartą susitiks šalies muzikos agentūros, kūrėjai ir klausytojai. Per keturias dienas „Muzikos salėje” bus 40 pasirodymų scenoje, keliasdešimt susitikimų su šalies muzikos atlikėjais ir autoriais, nauji ir legendiniai muzikos įrašai. Bus įrengta scena koncertams, veiks poilsio zona. Penktadienio ir šeštadienio vakarais „Muzikos salė” veiks ilgiau ir lankytojų lauks iki 22 val.
Tradicijos. Mugėje tradiciškai veiks „Diskusijų klubas“, „Bukinistų pasažas“, „Vaikų salė“, kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą”, meno parodos, „Knygos kino salė“, „Literatų svetainė“, „Bibliotekų erdvė“.
