Dalia Leinartė pratarmėje rašo, kad „knygos idėja gimė rengiant studiją apie sovietmečio patirtis „Prijaukintos kasdienybės, 1945–1970 metai: biografiniai Lietuvos moterų interviu“ (2007). Ne vienus metus imant interviu darėsi akivaizdu, kad atsiminimai apie šeiminį gyvenimą užima menką vietą respondenčių gyvenimo naratyvuose“. Todėl knygos skyriuose ieškoma atsakymų į esminius klausimus: kodėl sovietmetį išgyvenusių moterų atsiminimai apie šeimą yra blankūs, fragmentiški ir menkai individualizuoti; kokia buvo sovietinė šeimos politika ir ideologija; kaip atrodė eilinės šeimos kasdienybė ir kiek režimas įtakojo šeimos narių tarpusavio santykius.
Sovietinė šeimos politika ir propaganda neišvengiamai paveikė visas Lietuvos gyventojų grupes, ypač – šeimas. Knygoje tyrinėjama, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas turėjo įtakos sprendimams dėl santuokos sudarymo, skyrybų ir santykiams šeimoje. Nors po Stalino mirties buvo toleruojama kiek didesnė visuomeninės minties ir veiksmo įvairovė, būtent politinio atlydžio metu šeima ir moterys patyrė didžiulį sovietinės ideologijos spaudimą.
Kalbėdama apie knygos pavadinimą, D. Leinartė sako, kad sovietmečiu šeima kaip institutas buvo spraudžiama į rėmus, o žmonės, brendę tarpukariu, tikėjosi kitokio šeiminio gyvenimo, vedybinių santykių ir romantinės meilės, nei buvo priversti patirti, todėl tokį gyvenimą galima vadinti neplanuotu.
Knygoje naudojama įvairialypė medžiaga: visos išlikusios Lietuvos LTSR Aukščiausiojo teismo ištuokos bylos (1944-1990 m.), LTSR darbo ir socialinio aprūpinimo ministerijos medžiaga, LTSR Finansų Liaudies komisarų ir finansų ministrų įsakymai. Autorė remiasi ir 1998-2005 m. atliktais interviu, statistika, sociologinėmis to meto apklausomis, laiškais.
Atskirą pasakojimą sudaro knygoje panaudotos nuotraukos, dokumentų fotokopijos, kita vizuali medžiaga, atspindinti sovietmečio propagandos ir realybės prieštarą. Knygai buvo specialiai renkami vaizdai tiek iš muziejų kolekcijų, tiek iš privačių archyvų, šeiminių albumų. Šiame kūrybiniame procese dalyvavo visa leidyklos komanda.
Dalia Leinartė – istorikė, publicistė, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) narė ir buvusi pirmininkė. 2018 m. „Apolitical“ ją išrinko kaip vieną iš 100 įtakingiausių žmonių lyčių politikos srityje visame pasaulyje. Knygų „Prijaukintos kasdienybės. Autobiografiniai moterų interviu, 1945–1970 m.“, „Vedusiųjų visuomenė. Santuoka ir skyrybos Lietuvoje XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje“ autorė.
