– Esate ne vienos socialinės iniciatyvos, kultūrinio renginio, taip pat ir susijusio su knygomis bei skaitymu globėja. Kuo šiame renginių kontekste ypatinga Vilniaus knygų mugė, kas mugėje yra tokio, kas traukia žmones čia sugrįžti jau 19 metų?
– Vilniaus knygų mugę pirmiausia matau kaip atvirą ir demokratišką, gyvybingą ir intelektualią. Ji užsiaugino savo lankytojus, naujas jų kartas ir tai – jos didelio populiarumo priežastis. Čia pamatome, kaip knyga suburia žmones, koks yra laukiamas ir aktualus gyvas rašytojo žodis. Čia svarbūs visi dalyviai, o vienu metu į pasaulį atsiveria daugybė langų.
Knygų mugė ypatinga ir tuo, kad išprovokuoja diskusijas įvairiausiais klausimais ir kas kartą parodo, kad reikia tiek nuolatinių valstybės, tiek ir visuomenės pastangų, jog visada galėtume vadintis skaitančia tauta.
O kad esame knygą gerbianti ir mylinti tauta, įtikino jau septynerius metus vykstanti akcija „Knygų Kalėdos“. Pasidalijimas knygomis, jų dovanojimas yra ne tik reikšmingas, bet ir labai džiugus veiksmas, sutraukiantis vis daugiau akcijos dalyvių. Tai nuolat auganti, visiems skirta idėja, kuri aprėpia įvairiausio amžiaus skaitytojus ir daugumą šalies bibliotekų.
– Šiemet mugės tema „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“. Ką jums reiškia skaityti?
– Su knygomis nesiskiriu nuo tada, kai tik išmokau skaityti. Kiek save prisimenu, visada skaitau. Knyga – viena didžiausių mano mokytojų, kuriai jaučiu didelę pagarbą ir dėkingumą. Skaitantis žmogus niekada nepraranda smalsumo, nes gera literatūra moko kelti klausimus ir ieškoti atsakymų. Iš to smalsumo ir gimsta pažinimas.
Tarp knygų gausos man ypač artimos biografinės knygos. Kiekviena jų – tai proga susitikti su Lietuvai ir pasauliui reikšmingais žmonėmis, įsigilinti į jų likimus, perprasti jų mąstymą, įžvelgti sprendimų priežastis.
– Lietuvai šiemet švenčiant šimtmetį norisi klausti – kiek per šį šimtą metų Lietuvai davė knyga, kūryba ir skaitymas?
– Knygos įtaka Lietuvai neapsiriboja vien šiuo šimtmečiu, nes į savo valstybės nepriklausomybę žengėme kartu su lietuviškos spaudos atgavimu, o iki to momento mūsų tautai teko ilgus dešimtmečius kovoti už gimtąjį žodį. Ne veltui lietuviška knygnešystė pripažinta kaip visame pasaulyje unikalus reiškinys.
Per visą šimtmetį knyga buvo ir yra svarbi visuomenės gyvenimo dalyvė, įprasminanti įvykius, sauganti laiko dvasią, skleidžianti laisvės žinią, kuri žmones pasiekdavo ir tada, kai rašytojai buvo priversti kalbėti Ezopo kalba. Su knyga atėjome ir į naują valstybės šimtmetį.
Vasario 22-25 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ 19-tą kartą vykstanti tarptautinė Vilniaus knygų mugė sutraukė didžiulį užsienio svečių ir specialistų būrį, lankytojams atveria visas „Litexpo“ erdves ir laukia tų, kuriems knyga, skaitymas, gyvas susitikimas, pokalbis ir atradimu virstantis įsiklausymas – didžiausias džiaugsmas.
