Romano personažas Kazimieras Bilskus iš savo pirmtako paveldėjo ne tik tremtinio, savamokslio įvaizdžius, bet ir susidomėjimą knygomis, pozuotojo rolę, abu Kazimierai nugyveno ilgą gyvenimą – ir tai tik nedidelė dalis savybių, kuriomis pasižymi knygos herojus. Ko iš romano personažo neatimsi, tai meilės gamtai, moterims ir knygoms: Kazimieras Bilskus yra gamtos vaikas, jo aistra moterys ir knygos, net ir jo melas – greičiau žaidimas. Jį supa kur kas didesni melagiai ir aferistai, dažnai užimantys aukščiausius postus valstybėje...
Skaitytoją su herojumi pasakotojas supažindina, kai jam jau 54-eri. Apie ankstesnį personažo gyvenimą pasakojama nedaug. K. Bilskus išgyvena įvykius, kuriuos daugelis Lietuvos žmonių dar gali prisiminti: reokupaciją, trėmimus, Sąjūdį, Nepriklausomybės atgavimą, integraciją į Europą. Romano herojaus kelias vingiuoja staigiais vingiais, ir buvęs tremtinys galiausiai tampa svarbiu naujos valstybės pareigūnu.
Rašytojas praskleidžia pažeidžiamas teisingumo utopijas ir galingus melo, išdavystės, prievartos mechanizmus, groteskiškai transformuoja dabarties medžiagą. Išleidęs per dvylika knygų realistiniu stiliumi, šiuo romanu Vytautas Girdzijauskas stebina skaitytojus menine išmone. Autorius, regis, nesustoja žaidęs, o savo žaismei pasitelkia žinomus vardus, tačiau juos transformuoja, tad skaitydami sutinkame jau Radvinaitę Barborą, Vincą Krėvę Krivaitį, Kazį Blinkį, Sruogą Balionį, Basą Jonavičių, Brazdį Bernonį ir kitus.
Panaudojama ir viena iš lietuvių tautos kilmės legendų, ir taip romane atsiranda Palemonija: „Kai tik Aukštybėse pasklinda kokia žinia apie Naujosios Karalystės, tai yra Palemonijos, svarbesnę veiklą. Perkūno tėvonijoje prasideda sujudimas. Per akimirką susibėga visi Dangaus gyventojai – ir žyniai, ir pranašai, ir buvę Laisvės kovotojai, ir visi visi, kam rūpi žemiškieji reikalai – susispiečia prie dangakraščio briaunos ir valandų valandas tylomis vėpso apačion. Ypač tais atvejais, kai įvykis būna nekasdienis, o šiuokart taip ir yra: karaliaus Palemono Antrojo vainikavimas, naujos vyriausybės tvirtinimas, ES programos priėmimas, Didvyrių Panteono pašventinimas, kitaip tarus, visaliaudinis festivalis, sutampantis su naujojo tūkstantmečio pradžios ceremonijomis.“ – iš ketvirtojo viršelio.
Kazimieras Bilskus gyvena didelių pokyčių laikais. Kaip tai keičia patį personažą? Kaip pinasi ir klostosi kitų personažų likimai? Kokias svarbias problemas, idėjas gvildena autorius?..