Tuo skaitytojai gali įsitikinti patys, nes trileris „Numylėtinė“ ką tik pasirodė ir lietuviškai. Pranešime rašoma, kad iš vokiečių kalbos vertė Danutė Šaduikienė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Belangė miško trobelė. Lenos ir jos čia gimusių vaikų gyvenimas griežtai reguliuojamas – ir valgoma, ir net į tualetą einama pagal nustatytą tvarką. Oras į trobelę patenka per specialų mechanizmą. Vakarais Lena vaikams dainuoja lopšines, dieną juos moko. Tėvas rūpinasi šeima, saugo nuo aplinkinio pasaulio. Niekas niekada neatims iš jo žmonos ir vaikų, nes... niekas nežino, kur jie.
Vieną dieną Lena pabėga. Bet košmaras nesibaigia. Jos kankintojas nori susigrąžinti tai, kas jam priklauso. Bet... ar ji iš tiesų toji Lena? Toji, kuri pranyko be pėdsakų prieš keturiolika metų?.. Ir kokį vaidmenį šioje istorijoje atlieka jos tikri ir netikri vaikai?
Lena: „Pačią pirmąją dieną praradau laiko nuovoką, savo orumą ir krūminį dantį. Užtat dabar turiu du vaikus ir katę. Turiu ir vyrą. Jis aukštas, trumpų tamsių plaukų ir pilkų akių. Mūsų langai užsandarinti izoliacinėmis plokštėmis. Jis sprendžia, kada diena. Ir kada naktis. Kaip koks Dievas.
Vogčiomis žvilgčioju sėdėdama šalia jo ant nudrengtos sofos. Jis laiko mane apglėbęs ir mano sumuštas kūnas, mano nugara ir žemiau, skausmingai tvinkčioja nuo jo prisilietimo, nelygu manyje plaktų daugybė širdžių. Bandau įsikalbėti, kad blogiausia jau praėjo, bet nutuokiu, kad netrukus eisime gulti. Tarsi pro vatą girdžiu vaikų čiauškėjimą, o pati svarstau, kaip nugalabyti jų tėvą.“
Lenos sūnus: „Mano mama norėjo netyčia nužudyti mūsų tėtį“, – kuždu. Sesers Rut galva ūmiai atsisuka į mane. „Tik nepasakykite policijai. Džonatanas pasistengs išvalyti kilimo dėmes“.
Lenos dukra: „Mano tėtis pastatė trobelę specialiai mums. Ir gryną orą turime. Cirkuliacinis aparatas tik du ar tris kartus buvo išėjęs iš rikiuotės. Bet mano tėtis tuojau pat jį sutaisė“.
Trilerio autorė Romy Hausmann gimė 1981 metais. 24-erių tapo vienos Miuncheno TV filmų bendrovės laidų redaktore. Po sūnaus gimimo ji – laisvai samdoma darbuotoja, nuo 2016-ųjų jos tekstai reguliariai skelbiami tinklaraštyje www.mymonk.de. Trileris „Numylėtinė“ – R. Hausmann literatūrinis debiutas, iškart sudominęs ir kinematografininkus.
„Aš pati gyvenu pamiškėje, nedideliame name. Kartą su šeima vaikščiodami po mišką aptikome nedidelę, vos įžiūrimą lūšnelę, tokią priedangą nuo žvėrių ir kitų nekviestų svečių. Man buvo smalsu, kas ten viduje dedasi, kaip ten viskas atrodo. Vieną dieną man dingtelėjo: kas būtų, jei...? Atoki lūšnelė, tarsi nieko ypatinga, bet kartu joje galėtų nutikti šiurpių, siaubingų dalykų. Kad tai vyktų, nebūtina imtis rafinuotų ginklų ar pralieti upelius kraujo, kartais pakanka kelių sielos randų, dažnai net prieš žmogaus valią atsivėrusių, ir bus išgaląstas pats pavojingiausias ginklas – žmogaus protas“, – apie knygos idėjos gimimą pasakoja R. Hausmann.
