„Dar būdama vaikas, mėgau kurti istorijas, dažniausiai savo mažesniajam broliui. „Perlytės nuotykius“ pradėjau rašyti, būdama septynerių. Paskui radau jau gerokai vėliau, pabaigiau ir parodžiau tėvams, močiutei. Paskatinta Kęstučio Urbos, nusiunčiau savo kūrinėlį leidyklai „Nieko rimto“, kuri sutiko šią pasaką išleisti. Per laiką „Perlytės nuotykiai“ gerokai pakito, tačiau ir praėjus aštuoneriems metams smagu matyti išsipildžiusią vaikystės svajonę“, – sako septyniolikmetė knygos autorė Vaiva Būgaitė, kurią galima laikyti viena jauniausių rašytojų.
Leidykla „Nieko rimto“ jau yra pristačiusi debiutuojančių autorių Urtės Uliūnės („Miegančios boružės“) ir Ingridos Vizbaraitės („Karžygiuko istorija“) pirmąsias paveikslėlių knygas. Urtė Uliūnė pasakoja apie mažus pievų gyventojus, Ingrida Vizbaraitė išsiunčia karžygiuką ieškoti pienės, o štai Vaiva Būgaitė pasirenka kalbėti apie nuotykius jūros dugne.
Visos šios rašytojos renkasi kurti patiems mažiausiems skaitytojams apie pačius mažiausius mūsų aplinkinio pasaulio veikėjus, kurie yra visai šalia. Tokie personažai ypač patrauklūs vaikams, artimi jų pasauliui ir per juos galima daug papasakoti ar pamokyti. Tiesa, Vaivos Būgaitės pasaka skirta dar mažesniems skaitytojams nei U. Uliūnės ar I. Vizbaraitės istorijos, nes knyga išleista kartoniniu formatu, o pasakojimas eiliuotas (red. past. eiliavo poetė Rosita Makauskienė), todėl vaikai geriau jaučia kalbą, gali netgi mokytis deklamuoti atmintinai.
Ir vis dėlto lyginant „Perlytės nuotykius“ su „Miegančiomis boružėmis“ ar „Karžygiuko istorija“ galima pastebėti vieną ryškią tendenciją: mažiausi knygų veikėjai moko svarbiausių vertybių. Išdykusios mergaitės tipažą atitinkančiai Perlytei būdingas vaikiškas naivumas, žavėjimasis pasauliu ir tikėjimas gerumu. Tačiau ji patenka į nedraugišką pasaulį, kur jos gerumu nusprendžia pasinaudoti pikta sraigė. Čia būtų galima pastebėti tą patį principą, kuris aptinkamas ir liaudies pasakose: geraširdė veikėja engiama piktos pamotės, tačiau galiausiai jos gerumas apdovanojamas. „Perlytės nuotykiuose“ tas apdovanojimas yra grįžimas į namus.
Autorė pabrėžia šeimos ir namų svarbą, namai vaizduojami kaip ramybės užuovėja. Vaiva Būgaitė parodo, kad nuo namų nuklysti visada lengva žaidžiant ir nerūpestingai. Pačiam pažinti už namų esantį pasaulį yra smagu ir svarbu, tačiau tokio amžiaus skaitytojams namai yra ir dar nemažai laiko bus patys jaukiausi ir svarbiausi.
„Perlytės nuotykiai“ žavi tuo, kad paprastai ir suprantamai net patiems mažiausiems veikėjams kalba apie didelius dalykus. Tokiu būdu net ir jūros dugne rūksta kaminas, šildo ramunėlių arbata ir joks vanduo neužgesina namų šilumos. Nes visur gerai, bet namie geriausia. Būtent tokią žinutę mums siunčia Perlytė iš mėlyno jūros dugno.
