„Išleisime Lietuvos skaitytojų pamėgto rašytojo Karlo Oves Knausgårdo ciklo „Mano kova“ antrąją dalį „Mylintis žmogus“, taip pat prestižinės „Man Booker“ premijos laureatų naujausius romanus: Grahamo Swifto „Motinų sekmadienis“ ir Juliano Barneso „Vienintelė istorija“. Esu tikra, kad literatūros gurmanus ypač sudomins kvapą atimančios erudicijos pripildytas Mathiaso Enardʼo „Kompasas“, autoriui pelnęs Goncourt’ų premiją“, – pasakojo leidyklos „Baltos lankos“ direktorė Kotryna Žukaitė.
Leidyklos direktorė taip pat išskyrė „Man Asian Literary“ premija apdovanotą Pietų Korėjos autorės Shin Kyung-sook romaną „Prašau, pasirūpink mama“ bei žydų kilmės rašytojo Ulricho Alexanderio Boschwitzo per kelias savaites po 1938-ųjų pogromų sukurtą romaną „Keleivis“ – ko gero vienintelį tuo metu parašytą ano laikmečio meninį liudijimą.
Vilniaus knygų mugėje leidykla pristatys ir du lietuvių autorių romanus: skaitytojams jau gerai žinomo rašytojo Antano Šileikos knygą „Laikinai jūsų“ – šnipų romaną apie tarpukario Kauną, ir žurnalistės, keliautojos, dviejų knygų apie Italiją autorės Dalios Smagurauskaitės nuotykių romaną „Madraso deimantas“.
Negrožinės literatūros mėgėjams rengiamos dvi naujienos – akimirksniu „Amazon“ bestseleriu tapusi Bobo Woodwardo tiriamosios žurnalistikos knyga „Baimė: Trumpas Baltuosiuose rūmuose“ bei istoriko Davido E. Fishmano populiariu stiliumi parašyta istorinė studija „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“.
Karlas Ove Knausgårdas „Mano kova. Mylintis žmogus“ (iš norvegų k. vertė Justė Nepaitė)
Karlas Ove Knausgårdas – garsiausias šiuolaikinis norvegų rašytojas, kai kurių literatūros kritikų laikomas talentingiausiu šių laikų prozininku. Visame pasaulyje išgarsėjusiame šešių autobiografinių romanų cikle „Mano kova“ autorius šokiruojamai atvirai aprašo savo paties gyvenimą.
Antros ciklo knygos „Mylintis žmogus“ šerdis – Knausgårdo ir jo žmonos Lindos meilės istorija. Pasakodamas apie intymiausius santykius, autorius brutaliai ir atvirai analizuoja įvairiausias kitas meilės ir nemeilės formas. Leidžiasi į skausmingas savojo „aš“ paieškas: rašymas jam – mėginimas išsilaisvinti, atsiriboti nuo kitų, kasdienybės. Taip pat aptaria ir savęs pažeminimo arba išaukštinimo temas.
Grahamas Swiftas „Motinų sekmadienis“ (iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė)
Premijos „Man Booker“ laureato romanas „Motinų sekmadienis“ – tai įstabiai poetiška istorija apie savojo balso paieškas, apie intelektualinį, socialinį ir seksualinį moters išsilaisvinimą. Pasakojime klajojama po vienos moters gyvenimo užkulisius, grakščiai stabtelima ties esminiais XX amžiaus pirmos pusės istorijos puslapiais ir nepaliaujama klausti: kaip gali tapti kažkuo, nepabuvęs niekuo?
Dvidešimt dvejų tarnaitė Džeinė Ferčaild yra slapta Polo Šeringemo, jaunojo kaimyninio dvaro paveldėtojo, meilužė. Vieną 1924-ųjų kovo dieną – Motinų sekmadienį – jiedu susitinka paskutinįkart. Tai diena, kurios įvykiai nuvilnys per visą nepaprastą Džeinės gyvenimą ir pakreips jį nauja linkme.
Mathias Enardas „Kompasas“ (iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė)
Gaivališkas, karčiai saldaus humoro ir meilės ilgesio perlietas, kvapą atimančios erudicijos lydimas somnambuliškas „Kompasas“ – tai kelionė po praėjusias epochas, kvietimas ieškoti santykio tarp Rytų ir Vakarų, vakardienos ir rytdienos, tirpdyti sienas tarp šalių, kalbų, kultūrų ir laikmečių. Už šį romaną autorius apdovanotas Goncourt’ų premija (2015) ir nominuotas „Man Booker International“ premijai (2017).
Muzikologas Francas Riteris praleidžia bemiegę naktį klajodamas po sapnus ir prisiminimus. Jis apmąsto neblėstantį susižavėjimą Artimaisiais Rytais, keliones po Stambulą, Alepą, Damaską ir Teheraną, didžiausią įtaką padariusius rašytojus, dailininkus, muzikantus, akademikus, orientalistus ir jų kūrinius. Šių apmąstymų geluonis – tyli Franco meilė Sarai, tyrinėjančiai Oriento literatūrą, painius Europos ir Artimųjų Rytų ryšius.
Shin Kyung-sook „Prašau, pasirūpink mama“ (iš korėjiečių k. vertė Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas)
Vienos ryškiausių šiuolaikinių Pietų Korėjos autorių romanas, 2011 m. įvertintas premija „Man Asian Literary“ – tai jautri, meistriškai suskambanti odė besąlygiškai meilei ir trapiems artimųjų ryšiams.
Kai pagrindinėje Seulo metro stotyje prapuola 69-erių Pak Sonjo, jos vyras ir vaikai imasi paieškų. Kankinanti nežinia, kaltinimai ir nesibaigiantys ginčai prieš akis atveria niekad anksčiau nesuvoktą tiesą: nė vienas jų iš tikro nepažinojo savo mamos. Keturi savitų balsų herojai, leisdamiesi į prisiminimus, sulipdo iki šiol nepažinų moters, kurią vadino mama, paveikslą.
Ulrichas Alexanderis Boschwitzas „Keleivis“ (iš vokiečių k. vertė Rūta Jonynaitė)
Žydų kilmės vokiečių rašytojo romanas „Keleivis“ sukurtas per kelias savaites po 1938-ųjų lapkričio pogromų Vokietijoje. Išlikęs romano rankraštis 2015 m. atrastas iš naujo ir vokiečių kalba pirmą kartą išleistas tik 2018-aisiais. Tai stojiško liūdesio ir žmogiškosios ištvermės grožio kupinas, įspūdingas ir jaudinantis, bene vienintelis ano laiko meninis liudijimas, parašytas būtent tuo metu.
Žydas Otas Zilbermanas per 1938-ųjų lapkričio pogromus priverstas bėgti iš namų, praranda jis ir savo verslą. Su pilnu portfeliu pinigų Zilbermanas blaškosi po Vokietiją. Galiausiai suvokia, kad ištrūkti iš šalies nepavyks, tačiau absoliučiai tiki žmogaus teisėmis. Tebetiki ir tada, kai, nualintas baimės ir persekiojimo, praranda ne tik turtą, garbę, orumą, bet galiausiai ir protą.
Julianas Barnesas „Vienintelė istorija“ (iš anglų k. vertė Nijolė Regina Chijenienė)
Julianas Barnesas – šiuolaikinis anglų rašytojas, kritikų vadinamas britų literatūros chameleonu, atgimusio idėjų romano architektu. Autorius apdovanotas „Man Booker“ premija (2011).
Devyniolikmetis Polas didžiuojasi, kad jo meilė kone trisdešimčia metų vyresnei Siuzanai laužo visas konvencinio elgesio normas. Tačiau laikui bėgant jųdviejų su Siuzana santykiai tampa vis sudėtingesni, tamsesni, paženklinti priklausomybės – ir vis labiau neįmanomi.
Vienintelė istorija – tai nepakartojamos ir nuolat su ilgesiu prisimenamos meilės istorija. Meilės, kuri yra aistringa, nerūpestinga, kurianti, kupina džiaugsmingos išsipildymo nuojautos ir kartu pamažu griaunanti, žlugdanti, pripildanti gyvenimą skausmo ir nevilties.
Antanas Šileika „Laikinai jūsų“ (iš anglų k. vertė Kristina Aurylaitė)
Lietuviškojo Džeimso Bondo vardo vertas, tikrų įvykių įkvėptas šnipų romanas apie spalvingą Lietuvos tarpukario istorijos puslapį, kai laikinąja sostine tapo Kaunas. Kai „Metropolio“ ir „Versalio“ šokių salėse sukosi išsipusčiusios poros, kavinėse žaisdami biliardą svarbūs asmenys sprendė šalies ateitį, žmonių gyvenimus negrįžtamai keitė lemtingi pasirinkimai.
Tai šeštasis lietuvių kilmės Kanados rašytojo kūrinys. Į Lietuvos „Metų knygos“ rinkimų penketukus buvo įtrauktos dvi jo knygos: apsakymų rinktinė „Pirkiniai išsimokėtinai“ (2015) ir atsiminimų knyga „Basakojis bingo pranešėjas“ (2018).
Dalia Smagurauskaitė „Madraso deimantas“
Žurnalistės, keliautojos Dalios Smagurauskaitės debiutinis romanas stebina neišsenkančiais nuotykiais, drąsia meile, įvairių pasaulio kraštų skoniais, spalvomis bei istorijomis.
1701-ieji. Indija. Vos išvydęs prekeivio Džamčando išvyniojamą deimantą, Madraso gubernatorius Tomas Pitas žino: ši brangenybė verta didžiausių pinigų ir rizikos. Jis privaląs įsigyti ir slapčia pargabenti deimantą į Angliją, tačiau nenutuokia, kokias nelaimes neša šis prakeiksmo paženklintas akmuo.
2011-ieji. Europa. Meno ekspertė Adelė atvyksta į Antverpeną vedama vienintelio tikslo: pavogti legendomis apipintą brangakmenį. Tačiau ne viskas vyksta taip sklandžiai, kaip tikėtasi: jos pėdomis seka ne tik kerštingi bendrai, bet ir kruvina deimanto praeitis.
Davidas E.Fishmanas „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete. Partizanai, poetai ir lenktynės su laiku gelbstint žydų kultūros vertybes nuo nacių“ (iš anglų k. vertė Olga Lempert)
Istoriko, dėstytojo, Harvardo universiteto absolvento Davido E.Fishmano knyga apdovanota Nacionaliniu Žydų knygos apdovanojimu (2017).
Populiariu stiliumi parašyta istorinė studija pasakoja apie Vilniaus gete veikusią „Popieriaus brigadą“ – grupelę žmonių, kurie stengėsi paslėpti ir išsaugoti bent dalelę žydų kultūros dokumentų (knygų, paveikslų, religinių reikmenų). Kartu su žydiškojo Vilniaus istorija knygoje atsiskleidžia sunkūs karo ir pokario metai, totalitarinių režimų kaita bei kasdienybės pasakojimai.
Bobas Woodwardas „Baimė: Trumpas Baltuosiuose rūmuose“ (iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė)
Legendinis „The Washington Post“ žurnalistas, dukart Pulitzerio premijos laureatas Bobas Woodwardas daug kam gerai žinomas tuo, kad išaiškino ir paviešino „Votergeito“ skandalą (1972), kuris baigėsi prezidento Richardo Nixono atsistatydinimu. Nuo tada tiriamoji žurnalistika įgavo milžinišką pagreitį. Šįsyk B.Woodwardo taikinyje – prieštaringai vertinamas JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Tiriamosios žurnalistikos atstovas naujoje knygoje „Baimė: Trumpas Baltuosiuose rūmuose“ cituoja dešimtis slapta gautų artimiausios prezidento aplinkos žmonių liudijimų, šimtus valandų interviu, asmeninių dienoraščių įrašų bei įvairių dokumentų.
