kitų haruki Murakami knygų recenzijos, skelbtos 15min
- „Aklas gluosnis, mieganti moteris“ (2018 m.)
- „Išgirsk vėjo dainą“ (2017 m.)
- „1973-iųjų kiniškas biliardas“ (2017 m.)
- „Vyrai be moterų“ (2015 m.)
- „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ (2015 m.)
- „Visi Dievo vaikai šoka“ (2013 m.)
- „Ką aš kalbu, kai aš kalbu apie bėgimą“ (2012 m.)
- „1Q84“ – pirma ir antra dalis (2010–2011 m.)
Prieš keletą metų portalas „Bustle“ bandė atsakyti į klausimą, kiek iš viso knygų yra parašęs H.Murakami, kuris bene kasmet lažybininkų minimas tarp realių pretendentų į Nobelio literatūros premiją. Tad kiek?
Tuomet „Bustle“ skaičiavo, kad vien anglų kalba yra pasirodę daugiau nei 20 H.Murakamio kūrinių, tačiau tai tik dalis šio autoriaus kūrybos. Šis rašytojas žinomas kaip vienas tų, kuris nuolat rašo savo gimtąja kalba. Šiuo atveju – japonų. Tad ir anglakalbiams skaitytojams, ir mums, lietuviams, neatrastų H.Murakami kūrinių tikrai yra gerokai daugiau.
Tačiau šį kartą kalbame apie geriausias H.Murakami knygas. Būtent tokį knygų dešimtuką sudarė Japonijos kultūros ir turizmo gidu pristatomas leidinys „Kyuhoshi“. Susipažinkite su šiomis knygomis.
„Kafka pakrantėje“
2002 metais pasirodęs romanas pasakoja apie penkiolikmetį Kafką Tamurą, kuris pabėga nuo tėvo, su kuriuo užaugo, ir leidžiasi į prarastos motinos ir sesers paieškas.
Knyga sulaukė literatūrinio įvertinimo – ją pamėgo ne tik skaitytojai, bet ir kritikai. 2006 metais romanas pelnė Pasaulio fantastikos premiją, tais pačiais metais rašytojas H.Murakami laimėjo prestižinę Franzo Kafkos vardo premiją. O metais anksčiau leidinys „The New York Times“ šį kūrinį įtraukė tarp dešimties geriausių 2015 metų knygų.
„Prisukamo paukščio kronikos“
Kaip rašoma knygos anotacijoje, pagrindinis veikėjas Toru Okada meta darbą ir pasineria į nekaltus kasdienius malonumus. Tačiau netikėti įvykiai įtraukia jį į pasaulį, kuriame ribos tarp sapno ir tikrovės išsitrina. Vienas po kito pasirodo keisčiausi personažai. Knygos herojaus kelionėje į dvasinę brandą ir susitikimą su pačiu savimi vieni iš jų tampa vedliais, o kiti – klaidintojais.
Kūrinys pirmą kartą išleistas 1994–1995 metais – tuomet leistas trimis dalimis. Už šį kūrinį H.Murakami gavo „Yomiuri“ literatūros apdovanojimą. Įdomu yra tai, kad šį literatūrinį prizą rašytojui įteikė vienas didžiausių jo kritikų, Nobelio premijos laureatas Kenzaburo Oe. Beje, pagal knygą yra pastatytas spektaklis, kurio premjera įvyko 2011 metais tarptautiniame Edinburgo festivalyje.
„Norvegų giria“
„The Beatles“ dainos „Norwegian Wood“ („Norvegų giria“) garsai Toru Vatanabę užlieja prisiminimais apie jo pirmąją meilę Naoko. Mintimis jis grįžta į studentiškas dienas Tokijuje, į pasaulį, kupiną vienatvės, atsitiktinio sekso, aistros, troškimų ir praradimų, mirties šešėlių. Vatanabė tarsi iš naujo išgyvena tuos laikus, kai Naoko buvo svarbiausias žmogus jo gyvenime, į kurį įsiveržė karštakraujė mergina Midori, privertusi jį rinktis tarp praeities ir ateities. Taip ši knyga pristatoma jos anotacijoje.
Romanas pirmą kartą išleistas 1987 metais. Tai knyga, kuri H.Murakamį Japonijoje pavertė tikra literatūrine žvaigžde. 2010 metais vietnamiečių kilmės prancūzų kino režisierius Tranas Anhas Hungas pristatė šio romano ekranizaciją.
„Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“
Romanas skaitytoją nukelia į dviejų izoliuotų ir keistų pasaulių gyvenimą. Viename jų – šiuolaikinio Tokijo analoge – herojai klausosi Bobo Dylano, mėgaujasi itališku maistu ir rūpinasi gyvybiškai svarbių duomenų saugumu kompiuterizuotoje bei informacijos revoliuciją išgyvenančioje visuomenėje. Tuo metu antrasis pasaulis – mažas, keistai nykus, uždaras. Meistriškai kuriama savita kiekvieno pasaulio nuotaika ir susipinantys herojų likimai skaitytoją įtraukia į linksmą, o kartu labai rimtą proto prigimties ir galimybių apmąstymą.
Romanas pirmą kartą išleistas 1985 metais, o 1991 metais pasirodė anglų kalba. Knyga apdovanota vienu svarbiausių literatūrinių prizų Japonijoje – Tanizaki premija. Pats H.Murakami yra sakęs, kad „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“ yra viena jo paties mėgstamiausių knygų.
„1Q84“
Distopinė trilogija, pirmą kartą išleista 2009–2010 metais. Ši romanų trilogija yra tarsi nuoroda į George'o Orwello knygą „1984-ieji“. H.Murakami joje permąsto istorijos ir ateities sąvokas, jo personažai ima pasimesti laike, pasirodo ir manipuliacinių teorijų. Bei viskas gaubiama mistiko skraiste.
Trilogija susilaukė daug teigiamų atsiliepimų. Jai pasirodžius „The Guardian“ apžvalgininkas Douglas Haddowas rašė, kad ši knyga yra tarsi pasaulinis įvykis, o „The Japan Times“ tikino, kad knygą turi perskaityti visi, kurie nori perprasti šiuolaikinę Japonijos kultūrą. „1Q84“ pateko į ilgąjį „Man Asia“ literatūrinių apdovanojimų sąrašą, o jos pasirodymo metais pateko į didžiausios pasaulyje internetinės parduotuvės „Amazon“ perkamiausių knygų antrąją vietą.
„Dansu Dansu Dansu“
Tai romanas apie nepaprastai paprastą trisdešimtmetį, ištikimuoju „Subaru“ nardantį Tokijo gatvėmis, klajojantį Japonijos pakrantėmis. Romano veikėjas nusprendžia ieškoti paslaptingai dingusios draugės, tačiau jį patį pamažu pasiglemžia keisti fiziniai ir metafiziniai įvykiai.
Knyga pirmą kartą išleista 1988 metais. Pats knygos autorius H.Murakami yra sakęs, kad rašyti šią knygą jam buvo vienas didžiausių malonumų ir tarsi savaiminis gydymasis, mat ją kūrė iškart po sau pačiam netikėtai išaugusio populiarumo pasirodžius romanui „Norvegų gira“.
„Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“
Cukuru Tadzakiui – trisdešimt šešeri. Mokyklos laikais jis ir dar keturi jaunuoliai buvo susibūrę į jaukią draugiją. Kad galėtų studijuoti geležinkelio stočių architektūrą, Cukuru išvyksta į Tokiją ir vieną vasaros dieną nepaaiškinę priežasčių keturi mokyklos laikų draugai staiga nutraukia su juo ryšius. Po šešiolikos metų mylimai moteriai užsiminus apie mįslingą atstumą tarp jųdviejų ir paraginus pažvelgti praeičiai į akis, jis nusprendžia aplankyti buvusius draugus ir išsiaiškinti, kas gi vis dėlto anuomet įvyko. Prasideda didžiosios Cukuru klajonės, nusidriekusios net iki Suomijos.
Romanas pirmą kartą išleistas 2013 metais, o per pirmą prekybos mėnesį jo buvo parduota per milijoną egzempliorių. Knyga greitai atrado kelią į bestselerių viršūnes. Beje, už šią knygą H.Murakami vos negavo apdovanojimo už blogiausią sekso sceną literatūroje – pateko į tokio apdovanojimo knygų trumpąjį sąrašą.
„Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“
Kaip rašoma šios knygos anotacijoje, dvylikos metų Hadžime myli bendraklasę Šimamoto. Abu jie vienturčiai, vienišiai, vienas kitame suradę sielos brolius. Bet jų gyvenimai pasuka skirtingais keliais. Trisdešimt šešerių Hadžime, regis, pagaliau randa laimę – turi nuosavų barų verslą, žmoną, du vaikus, tačiau po šitiek metų vėl sutikęs Šimamoto supranta vis dar ją mylįs.
Romanas pirmą kartą iškleistas 1992 metais. H.Murakami jį parašė vizituodamas Prinstono universitete.
„Mylimoji Sputnik“
Sumirė trokšta tapti rašytoja. Ji pamilsta Miū, tačiau žodžiai ima jos nebeklausyti, ji nebegali rašyti. Jos išvyksta į ožkų nusėtą Graikijos salą. Išvyksta, sušvyti ir išnyksta. Šis romanas – meilės istorija, kupina vizijų ir sapnų, galiausiai tampanti gilia meditacija apie žmogaus vienatvę ir ilgesį.
Knyga pirmą kartą išleista 1999 metais, o joje H.Murakami kalba apie sau būdingas temas – nepagrįstos meilės pasekmes, visuomenę ir įsitvirtinimą joje, svajones ir galimybes joms tapti realybe. Romane paliekama daug neatsakytų klausimų, taip norint suteikti beribį lauką skaitytojo interpretacijoms.
„Visi Dievo vaikai šoka“
Tai pirmas H.Murakami apsakymų rinkinys. Visuose knygoje publikuojamuose kūriniuose skaitytojai atras antgamtiškumo motyvą, kuris būdingas daugumai H.Murakami kūrinių. Rašytojo kūryboje šis rinkinys išsiskiria tuo, kad visi apsakymai parašyti jam nebūdingu trečiuoju asmeniu.
H.Murakami šiuos apsakymus parašė 1999–2000 metais. Apsakymai yra ekranizuoti, tapo teatro spektakliais ir vaidinimais.
