Pašnekovai džiaugėsi, kad lietuviai skaito vis daugiau lietuvių autorių parašytų knygų, bet atkreipė dėmesį, kad tai lemia ne tik kylantis susidomėjimas savo šalimi – dėl kylančių autorinių teisių kainų versti užsienio autorių knygas tampa vis brangiau.
„Tyto alba“ direktorė: lietuviai skaito lietuvius
Lietuviai vis dažniau renkasi skaityti lietuvių autorių kūrybą – tiek grožinę, tiek negrožinę, 15min sakė „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė.
„Šita tendencija, kad lietuviai skaito lietuvius, mus nepaprastai džiugina. Aš manau, kad tai rezultatas ilgos veiklos, kai leidėjai įtikinėjo skaitytojus, kad lietuviai rašo nė kiek ne prasčiau negu užsieniečiai, o vertimai nebėra kažkas stebuklingo“, – teigė ji.
Taip pat L.Varanavičienė pastebėjo augantį susidomėjimą vaikų literatūra. Pasak jos, vaikų stendai mugėje tiesiog lūžta, o tai reiškia, kad auga nauja skaitytojų karta.
Literatūros ir skaitymo ateitį Lietuvoje L.Varanavičienė sakė piešianti šviesiomis spalvomis.
„Optimistiškiau žiūrėčiau negu, sakykim, prieš penketą metų, kai atrodė, kad reikalai bus visai prasti. Šiandien matome domėjimąsi lietuvių autoriais, kas labai džiugina. Mūsų leidyklos praktika rodo, kad lietuviškas knygas perka geriau negu vertimus.
Šiandien matome domėjimąsi lietuvių autoriais, kas labai džiugina. Mūsų leidyklos praktika rodo, kad lietuviškas knygas perka geriau negu vertimus.
Ką tas rodo? Kad mes pasitikime savais autoriais, mums įdomu, ką kuria šalia esantys žmonės“, – sakė L.Varanavičienė.
„Tyto Albos“ direktorė sakė besidžiaugianti ir tuo, kad mugėje lankosi daug jaunimo. Jos teigimu, Lietuvos šimtmečio minėjimas daugelį paskatino susimąstyti apie savo šaknis.
„Man atrodo, kad keičiasi visuomenė, ir visuomenė keičiasi į gera. Jei visai neseniai mes labai žiauriai juokavome, kad ateis laikas, kai paskutinis lietuvis oro uoste išjungs šviesą, man atrodo, kad šitas juokelis nebėra toks juokingas, nes neatspindi realios padėties. (…) Ir jei leidėjai tokiais renginiais kaip Vilniaus knygų mugė gali prisidėti prie šitų procesų, tai mūsų veikla yra prasminga“, – sakė L.Varanavičienė.
„Tyto alba“ direktorės teigimu, leidykla per knygų mugę pristato apie 20 naujų knygų, kurių didžiąją dalį sudaro lietuvių autorių knygos.
Kaip įdomiausias naujienas ji išskyrė istoriko Gedimino Kulikausko knygą „Lietuvio kodas“ apie lietuvių būdo bruožus prieš 100 metų, metus Japonijoje gyvenusio Andriaus Kleivos knygą „Kaip veikia Japonija“, amerikietės Marishos Pessl trilerį „Naktinis filmas“, buvusio Belgijos premjero Guy'aus Verhofstadto knygą „Paskutinis Europos šansas“ apie Europos ateitį, naujai perleistą XIX a. rašytojos Gabrielės Giunterytės-Puzinienės knygą „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose“
Pasiteiravus, kaip keitėsi knygų kainos lyginant su praeitais metais, L.Varanavičienė tiesiogiai kainų lyginti nenorėjo, bet atkreipė dėmesį, kad knygų mugėje kainos ženkliai mažesnės, nes nėra perpardavinėtojo antkainio. Bet, jos teigimu, tikėtis knygų atpigimo artimiausiu metu tikrai neverta.
„Brangsta viskas. O knyga yra materialus daiktas, kuriam pagaminti reikalinga elektra, darbo jėga“, – sakė L.Varanavičienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad kyla ir autorinių teisių, kurias leidėjai turi įsigyti norėdami leisti užsienio autorių kūrinius, kainos. Taip vyksta tiek dėl pasikeitusio požiūrio į Lietuvą, tiek dėl leidėjų tarpusavio konkurencijos.
„Mes jau nustojome būti dainuojančios revoliucijos šalis. Visi mus traktuoja kaip normaliai besivystančią Europos valstybę, kuri jau gali mokėti be jokių lengvatų ir dalyvauti normaliuose komerciniuose santykiuose. Be to, mes, leidėjai, norėdami būdami modernūs ir eiti koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis, patys sau šauname į koją. Kiekvienos vertingesnės verstinės knygos pageidauja kelios leidyklos iš Lietuvos. O jau tada tas, kas pardavinėja autoriaus teises, prašo kelti kainą“, – sako L.Varanavičienė.
„Kitų knygų“ direktorius: populiarėja geros, rimtos knygos
„Kitų knygų“ leidyklos direktorius Gediminas Baranauskas portalui 15min sakė, kad leidykla knygų mugę pasitinka su gera nuotaika: metai leidyklai buvo geri, kai kurios knygos tapo bestseleriais.
„Pastaraisiais metais džiugina tendencija, kad išpopuliarėja geros, rimtos knygos, kurios svarsto rimtus klausimus.
Pastaraisiais metais džiugina tendencija, kad išpopuliarėja geros, rimtos knygos, kurios svarsto rimtus klausimus.
Vienas perkamiausių mūsų autorių – Yuvalas Hararis, kurio knyga „Sapiens“ buvo labai populiari, dabar išėjo „Homo Deus“. Toks malonus atradimas, kad ir geros knygos gali būti populiarios ir perkamos“, – sakė G.Baranauskas.
Vis dėlto, G.Baranausko teigimu, apskritai pastebėjimus apie lietuvių skaitymo įpročius ir jų kaitą daryti sunku, nes mados ir tendencijos keičiasi greitai. Dažnai žmonės, pasak jo, tiesiog ieško naujų dalykų, skaityti knygas jiems dar nežinomomis temomis.
G.Baranauskas, kaip ir L.Varanavičienė, atkreipė dėmesį, kad skaitytojai labai domisi Lietuvoje parašytomis knygomis arba knygomis apie Lietuvą. Visgi, pasak jo, Lietuva nėra išskirtinė – tokia tendencija ir kitose šalyse.
„Tarkime, pasižiūrėkite į perkamiausias knygas JAV, aštuonios knygos iš dešimties bus apie JAV politikos reikalus, apie juodaodžių kovą už savo teises ir panašiai. Apie vietinę, vidinę specifiką“, – sakė G.Baranauskas.
Kalbėdamas apie naujoves, „Kitų knygų“ direktorius šalia „Homo Deus“ paminėjo ir knygą „Paslaptingas medžių gyvenimas“, kuri, anot jo, keičia žmogaus požiūrį į medžius ir gamtą, parodydama gamtą per žmonių gyvenimą.
Džiaugėsi G.Baranauskas ir amerikiečių siaubo rašytojo H.P.Lovecrafto vertimu.
„Čia tokia idėja gal nelabai unikali, nes tai yra labai klasikinis autorius. Lietuvoje jis buvo šiek tiek verstas, bet nebuvo išleistas atskira knyga. Tai tiesiog atėjo laikas – yra nemažai Lovecrafto entuziastų, vertėjai taip pat domėjosi, buvo seniai numatę sau darbą išversti“, – sakė G.Baranauskas.
Jis irgi pastebėjo, kad įsigyti užsienio rašytojų autorines teises kainuoja vis daugiau, bet teigė, kad kainos „Kitų knygų“ stende yra panašios kaip ir pernai.
„Kainos yra labai įvairios. Kai kurios knygos turi mažesnę paklausą, tada leidėjams belieka mažinti kainą. Nes knyga išleidžiama tam, kad būtų perkama ir skaitoma“, – sakė jis.
„Alma littera“ direktorė: Lietuvos skaitytojai seka madas
„Metai "Alma littera“ buvo neblogi. Turėjome ir turime puikių autorių, su kuriais pasirašėme sutartis 2017 m., o knygos bus išleistos 2018 m. Kalbu apie lietuvių autorius. Išleidome virš 300 naujų knygų, su pakartotais tiražais – 400. Knygų tikrai daug, skaitytojai skaito, metai neblogi“, – „Alma littera“ metus kalbėdama su 15min įvertino leidyklos direktorė Danguolė Viliūnienė.
Paklausta apie tai, kaip keičiasi Lietuvos skaitytojų įpročiai, D.Viliūnienė sakė, kad jie pernelyg nesiskiria nuo Vakarų šalių skaitytojų – Lietuvos skaitytojai seka madas.
„Kiekvienais metais atsiranda kokia mada, tada visiems reikia tos knygos, nes pasaulines madas mūsų skaitytojai taip pat seka. Taip pat yra lietuvių autoriai, kurie išpopuliarėja. Ilgamečiai įpročiai nesikeičia, nes žanrai įvairūs yra. O skaitytojai skaito viską“, – sakė D.Viliūnienė.
Jos teigimu, šiemet Vilniaus knygų mugėje besilankantys skaitytojai turėtų atkreipti dėmesį į naujas Sigito Parulskio, Renatos Šerelytės knygas, ukrainiečių rašytojo Andrejaus Kurkovo „Šengeno istoriją“, pora naujų dr. Austėjos Landsbergienės knygų.
Knygų kainos, pasak „Alma littera“ direktorės, yra panašios kaip ir pernai.
„Kainos tikrai nesikeitė, jos panašios. Bet knygų kainos skiriasi. Žmogui gali kilti klausimas – kodėl dvi to paties storumo knygos kainuoja skirtingai. Bet labai daug kas įeina į tą kainą – ir autorinių teisių kaina, ir vertimo, redagavimo kaina. Ir nuo tiražo priklauso – kuo mažesnis tiražas, tuo kaina didesnė“, – dėstė D.Viliūnienė.
Kaip ir kitų leidyklų vadovai, D.Viliūnienė atkreipė dėmesį į besikeičiančias autorinių teisių įsigijimo kainas.
„Jeigu mes prieš 15 metų pirkdavome žymiai pigiau, dabar į mus leidėjai užsieniečiai, agentūros ir autoriai žiūri kaip į normalius rinkos dalyvius ir niekaip kainos nenuleidžia vien todėl, kad esame maža šalis. Anksčiau tikrai mums duodavo palankesnes sąlygas, dabar tokių nebeduoda“, – sakė D.Viliūnienė.
Jeigu mes prieš 15 metų pirkdavome žymiai pigiau, dabar į mus leidėjai užsieniečiai, agentūros ir autoriai žiūri kaip į normalius rinkos dalyvius ir niekaip kainos nenuleidžia vien todėl, kad esame maža šalis.
„Baltų lankų“ rinkodaros projektų vadovė: lietuviai labai domisi Vilniumi
„Labai mėgstami lietuvių autoriai. Labai išaugęs negrožinės literatūros poreikis, pavyzdžiui, perkama daug knygų apie Vilnių, pardavimai tendencingai vis auga jau keletą` metų, Vilniumi labai domimasi, norima netgi literatūros apie Vilnių anglų kalba. Taip pat dabar labai populiaru memuarai, atsiminimai, tikros istorijos, tiek apie lietuvius, tiek apie kitataučius. Skaityti apie kitų žmonių gyvenimus“, – apie tendencijas leidyboje 15min sakė „Baltų lankų“ rinkodaros projektų vadovė Aistė Astrauskaitė.
Be to, ji pastebėjo, kad labai populiarėja knygos apie gamtą – medžius, bites, karves. Taip pat atkreipė dėmesį, kad žmonės domisi knygomis apie dzenbudizmą, gydančią tylą, kaip atsiriboti nuo triukšmo.
Skaito lietuviai, pasak A.Astrauskaitės, labai daug.
„Žmonės ateina jau žinodami, ką nori įsigyti, reiškia, domisi, ir nėra taip, kad renkasi pagal viršelį. Skaito ir apie autorius, ir apie viską. Esame tikri, kad knyga niekada nenumirs. (…) Mugėje jau girdėjau ne vieną komentarą: „Va, knygos nebetilps į lagaminą“. Gal tai sutapimas, o gal iš tiesų emigrantai grįžta į knygų mugę, atvyksta pasirankioti lietuviškų knygų. Ir labai smagu, kad daug jaunimo. Reiškia, skaito ne tik vyresni“, – sako A.Astrauskaitė.
„Knygų mugės“ lankytojus A.Astrauskaitė kvietė užsukti į susitikimą su populiarumo neprarandančios knygos „Silva Rerum“ autore Kristina Sabaliauskaite, atsiminimų knygą išleidusiu Kanados lietuviu Antanu Šileika. Kitąmet, atskleidė ji, leidykla stengsis į mugę prisikviesti ir japonų rašytoją Harukį Murakami. Taip pat ji ragino atkreipti dėmesį į knygą „Paskutinė mergina“ apie Nadią Murad, kuri buvo „Islamo valstybės“ sekso vergė.
Knygų kainos, pasak A.Astrauskaitės, lyginant su pernai nesikeitė. „Pas mus stende praktiškai viskas tiek pat kainuoja kaip pernai. Kainos yra galbūt nemažos, bet tokia realybė – reikia mokėti ir už teises, ir vertėjams, ir korektoriams“, – sakė „Baltų lankų“ atstovė.
