Literatūros naujienas sekite ir „Facebook“. Spauskite čia.
Tarptautinių kultūros programų centras tęsia 2011 m. pradėtą projektą, kuomet tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje Lietuva dalyvavo garbės viešnios teisėmis ir surengė šiuolaikinės bei sovietinės lietuvių iliustracijos parodas. Sovietinių laikų knygų iliustracijų parodos idėja siekia dar 2005-tus metus, kai šios idėjos autorė menininkė Sigutė Chlebinskaitė stažavosi Miuncheno bibliotekoje.
Parodoje Miunchene pristatoma daugiau nei 100 iliustracijų ir apie 80 knygų. Ekspozicija atspindi bendrą sovietmečio Lietuvoje leistų knygų vaikams kontekstą ir atskleidžia idėjas ir vaizdus, kurie iliustruotos knygos pagalba buvo diegiami vaikams, jų tarnystę komunizmo ideologijos sklaidai bei įtaką vaikiškam pasakų, nuotykių ir vaizduotės pasauliui. Parodos atidaryme laikmečio kūrybą išsamiau pristatys kuratorės dr. Giedrė Jankevičiūtė bei dr. Jolita Liškevičienė.
Knygų iliustracijų parodą papildo išsamus katalogas anglų kalba, kuriame plačiai nušviečiama sovietų Lietuvos vaikų knygų iliustracija ir jos kūrėjai, pateikiamos tuometines vaikų gyvenimo realijos bei nuotaikas įkūnijančios fotografijos ir vaikų kultūros gyvenimą atspindintys plakatai. Yra išleista ir katalogo santrauka lietuvių kalba.
Tarptautinė jaunimo biblioteka Miunchene (Internationale Jugendbibliothek – www.ijb.de) yra didžiausia pasaulyje tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros biblioteka, įkurta 1949 metais. Jos fonduose yra saugoma per 540 000 knygų, parašytų 130 kalbomis, tarp kurių yra 80 000 knygų vaikams istorinių leidimų, publikuotų 1574-1950 metų laikotarpiu.
Po II-ojo pasaulinio karo Jellos Lepman (1891-1970) iniciatyva įkurtos bibliotekos idėja buvo subombarduotų miestų aplinkoje augančius vaikus ir mamas perkelti į kitą realybę – knygose esantį fantazijų pasaulį. Ji padėjo pagrindus „Knygų vaikams tiltui“, kaip vadinama Tarptautinė vaikų ir jaunimo biblioteka, iki šiol sėkmingai gyvuojanti Blutenbergo pilyje.
Lietuvą su ja sieja dar gilų sovietmetį menantys laikai: 7-ajame dešimtmetyje bibliotekoje stažavosi Lietuvos iliustravimo „aukso amžiaus“ menininkai Algirdas Steponavičius, Bronius Leonavičius, menotyrininkė Ingrida Korsakaitė, knygotyrininkė Genovaitė Raguotienė. Jau nepriklausomybės metais čia lankėsi vaikų literatūros specialistai Kęstutis Urba, Aldona Augustaitienė. Bibliotekoje saugoma ir išsami grafikų iliustruotų lietuviškų knygų kolekcija.
Vieni ryškiausių parodos akcentų – legendinių lietuvių grafikos meistrų Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus darbai. Birutė Žilytė prisimena: „Pradėjome nuo „Genio“ žurnalo vaikams iliustracijų, nuo kurių perėjome prie vaikiškų knygų iliustravimo. 1962 m. Algirdas sukūrė Kosto Kubilinsko knygos „Varlė karalienė“ iliustracijas, kurias lydėjo sėkmė. 1963 m. knyga buvo apdovanota sidabro medaliu Pasiekimų parodoje Maskvoje. 1965 m. ji gavo aukso medalį Tarptautinėje knygų parodoje Leipcige. 1967 m. buvo apdovanota Aukso obuolio prizu ir premija Tarptautinėje vaikų knygų iliustracijų parodoje Bratislavoje, kur Algirdas kartu skaitė pranešimą „Liaudies menas ir vaikų knygų iliustracijos“.“
Steponavičius Bratislavoje susipažino su įvairių šalių dailininkais, vaikų literatūros ir iliustracijų tyrinėtojais, menotyrininkais. Tarp jų buvo ir Tarptautinės jaunimo bibliotekos Miunchene direktorius Walteris Scherfas, kuris labai susidomėjo Algirdo knygų iliustracijomis ir pasikvietė jį pasistažuoti.
1968 metų rudenį Algirdas Steponavičius išvyko stažuotis ir kartu eksponavo savo kūrinius iliustracijų parodoje Miunchene. Ten jis keliavo su vokiečių kalbos vertėju, „Vagos“ leidyklos redaktoriumi Adomu Drukteniu. Grafikas turėjo progą susipažinti su įvairių šalių dailininkų iliustruotomis knygomis, daugybe muziejų ir meno galerijų. Sovietiniu laiku tai buvo išties išskirtinė proga, kuria ne kiekvienas galėjo naudotis. Kasdien būdamas bibliotekoje susidraugavo su Walteriu Scherfu ir jo žmona. Lankėsi lietuvių gimnazijoje Hiutenfelde, kur susipažino su dailininku Alfonsu Krivicku, jo žmona Irena Krivickiene, visuomenės veikėja Alina Griniene Miliušyte, profesoriumi Jonu Griniumi ir kitais lietuviais.
„Algirdo buvimas Miunchene buvo reikšmingas mūsų kūrybiniame gyvenime. Jis praplėtė mūsų žinias apie meną, suartino su įdomiais užsienio dailninkais, menotyrininkais ir ten gyvenusiais lietuviais“, – prisimena Steponavičiaus žmona ir kūrybinė bendramintė Birutė Žilytė.
Todėl lietuvių vaikų knygų iliustracijų sugrįžimas į Miuncheną – tai simboliškas senos draugystės priminimas, atskleidžiantis turtingą Lietuvos knygos meno istoriją specialistams ir knygų mylėtojams užsienyje.
