2014 metais Neringos Dangvydės vardu išleista Neringos Macatės pasakų knyga „Gintarinė širdis“ tuomet Lietuvoje sulaukė prieštaringų vertinimų dėl joje publikuojamų dviejų pasakų apie homoseksualių princesių ir princų santuokas.
Dėl kilusios viešos kritikos knygą išleidęs Lietuvos edukologijos universitetas (dabar – Vytauto Didžiojo universitetas) po kelių mėnesių sustabdė knygos platinimą, ją pavadinęs „angažuota homoseksualizmo propaganda“. Vėliau universitetas sutiko platinti knygą su žyma „Informacija gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų“.
Knygos autorė tuomet teigė patyrusi diskriminaciją, todėl 2014-aisiais kreipėsi į Lietuvos teismus, o neapsigynusi juose 2019-aisiais kreipėsi į EŽTT.
Sausio 23 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnį, apibrėžiantį saviraiškos laisvę ir priteisė 12 tūkst. eurų neturtinės žalos kompensaciją bei 5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Pati N.Macatė šio sprendimo nesulaukė: 2020 metais būdama 45-erių rašytoja, literatūros kritikė, vertėja ir iliustratorė mirė. Jos interesams teisme atstovavo mama.
„Patvirtintos banalios tiesos“
Pasak teisininko Dainiaus Žalimo, pirmadienį Lietuvą pasiekęs sprendimas tik patvirtino banalias ir visoje europinėje civilizacijoje žinomas tiesas, kad niekuo nepagrįstas yra tvirtinimas, jog kalbėjimas apie homoseksualius asmenis bei jų jausmų vienas kitam rodymas darytų žalą nepilnamečiams.
„Žvelgiant kiek plačiau, šis sprendimas pažymi, kad homoseksualių asmenų poros turi būti traktuojamos vienodai kaip ir skirtingų asmenų poros. Visur, taip pat ir švietime. Todėl nėra jokio pagrindo teikti pirmenybę skirtingų asmenų porų santykių propagavimui. Visi turi vienodą teisę į santykių pripažinimą visuomenėje“, – teigė D.Žalimas.
Homoseksualių asmenų poros turi būti traktuojamos vienodai kaip ir skirtingų asmenų poros. Visur, taip pat ir švietime.
Anot buvusio Lietuvos Konstitucinio teismo pirmininko, naivu buvo tikėtis kitokio europinio teismo sprendimo, o visi, bent kiek besigaudantys žmogaus teisių klausimuose, seniai suprato, kad ši byla būtent taip ir baigsis.
„Ši situacija kelia svarbų retorinį klausimą – kodėl mes kiekvieną kartą laukiame, kad koks nors tarptautinis autoritetingas teismas po dešimties metų priims sprendimą, o nesitvarkome savo kieme patys? Deja, ši istorija parodo tikrąjį mūsų valstybės ir visuomenės požiūrį į diskriminuojamus asmenis“, – kalbėjo D.Žalimas.
Anot teisininko, šis Teismo sprendimas ateityje gali padėti išvengti tokių nesusipratimų, kokie nutiko su Neringos Macatės knyga „Gintarinė širdis“, todėl tai bus precedentas žymiai saugiau jaustis visiems, kurie norės skelbti informaciją apie tos pačios lyties asmenų partnerystę, prie kurios gali prieiti ir nepilnamečiai.
„Mūsų visų teisė gyventi tiesoje“
Dailėtyrininkė, poetė, LGBT aktyvistė Laima Kreivytė teigė, kad šis Teismo sprendimas svarbus mums visiems, kaip visuomenei, nes parodo, kad jei norime būti Europos dalimi, o ne judėti link rusiško pasaulio, kuriame homoseksualūs asmenys tebelaikomi antrarūšiais žmonėmis, turime laikytis bendrų europietiškų vertybių.
„Šis sprendimas yra ženklas, kad negalime skelbtis pilnateisiais europiečiais, pripažįstančiais visų žmonių lygias teises, tačiau elgtis priešingai ir vienų žmonių teises palikti nematomomis ar neveikiančiomis“, – teigė L.Kreivytė.
Anot jos, pati knygos autorė tiek savo pasakomis, tiek ir iliustracijomis skleidė gerą ir šviesią žinią apie skirtingų žmonių sugyvenimą, pagarbą ir meilę, todėl šioje istorijoje ypač skaudu ir apmaudu buvo tai, kad anuomet puolusieji autorę buvo visiškai neįsigilinę į pačią knygą.
Knygos autorė tiek savo pasakomis, tiek ir iliustracijomis skleidė gerą ir šviesią žinią apie skirtingų žmonių sugyvenimą, pagarbą ir meilę.
„Apie knygą „Gintarinė širdis“ kilęs skandalas, teismų procesai tikrai neprisidėjo prie autorės sveikatos. Tačiau svarbu yra tai, kad pati Neringa pasiryžo eiti šiuo sunkiu keliu ir apginti savo vardą ir kartu žodžio laisvę, parodydama, kad tai, kas yra gera – žmonių meilė ir tarpusavio pagarba, negali būti pavadinta blogiu“, – 15min kalbėjo L.Kreivytė.
Nors N.Macatė nėra pirmoji lietuvių literatūroje prabilusi homoseksualumo tema, tačiau, anot L.Kreivytės, jos knyga „Gintarinė širdis“ ypatinga tuo, jog atkreipia dėmesį į taip, kaip mes iki šiol traktuojame vaikus.
„Ar vaikai yra tie, su kuriais turime kalbėtis įvairiomis temomis? O gal mes manome, jog jiems reikia baltomis tvorelėmis aptverto pasaulio vaizdo, kad jie neturėtų jokio sąlyčio su tikrove? Juk jei mes gyvename pasaulyje, kur žmogaus teisės yra gerbiamos, o abiejų lyčių partneriai pripažįstami lygiaverčiais žmonėmis, kodėl tą reikėtų slėpti nuo vaikų?“ – retoriškai klausė L.Kreivytė, pripažindama, kad būtent šioje temoje Neringa tapo pioniere, nepabijojusia kovoti ne tik už savo pačios teisę į saviraišką, LGBT bendruomenę, tačiau ir visą Lietuvos visuomenę bei jos teisę gyventi tiesoje.
„Juokinga bijoti princesių, kurios pamilsta viena kitą“
Pasak eseistės ir vaikų literatūros rašytojos Gintarės Adomaitytės, žinią apie Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą ji sutiko su didžiule viltimi, kurios neprarado ir per visus tuos metus nuo knygos pasirodymo – kad prieš diskutuodami apie Neringos knygą, žmonės, visų pirma, ją perskaitys.
„Nors diskusijos apie Neringą vyksta toliau, tačiau jos knyga tartum yra palikta nuošaly. Bet juk jos pasakos yra puikios, parašytos klasikine maniera, o savo turiniu apimančios daugybę įvairių žmonijos bėdų, apie kurias svarbu žinoti ir kalbėti. Taip pat ir vaikams“, – teigė G.Adomaitytė.
Kalbėdama apie knygos turinį, ji pažymėjo, kad juokinga, kai pasakose imama bijoti princesių, kurios pamilsta viena kitą, tačiau merginos ištekinimas už nemylimo vyro yra suvokiamas kaip visiška norma.
Pasakos parašytos klasikine maniera, o savo turiniu apimančios daugybę įvairių žmonijos bėdų, apie kurias svarbu žinoti ir kalbėti. Taip pat ir vaikams.
„Daugybę metų pažinojau Neringą ir man niekada nekilo mintis, kad ji savo gyvenime pasirinko kažką ne taip ar kad visai be reikalo parašė šitokią knygą. Ji elgėsi sąžiningai ir tvirtai – ir dėl to verta didžiausios pagarbos“, – kalbėjo vaikų literatūros rašytoja.
Anot G.Adomaitytės, Neringos byla pavadinta „Macatė prieš Lietuvą“ šiandien skamba labai dramatiškai, tačiau išties svarbu prisiminti, kad apribojus knygos „Gintarinė širdis“ pardavimus Lietuva, kaip valstybė, ėjo prieš Neringos saviraišką ir minties laisvę.
„Dabar belieka tikėtis, kad ši knyga ne tik sulauks naujų leidimų, tačiau ir sugrįš į bibliotekų lentynas. Labai gali būti, kad ne vienoje bibliotekoje šios knygos atsidūrė sandėliuose, tačiau po šitokio teismo sprendimo reikia viltis, kad jos vėl bus matomos ir prieinamos įvairaus amžiaus skaitytojams“, – kalbėjo G.Adomaitytė.
