Knygą sudarė Elena Baliutytė, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Rinktinę papildo kompaktinė plokštelė, kurioje galima išgirsti, kaip pats D.Kajokas skaito savo eiles.
DAUGIAU INFORMACIJOS APIE VILNIAUS KNYGŲ MUGĘ RASITE ČIA
-
Kristina Sabaliauskaitė: „Per kultūrinį atpažįstamumą vyksta kova dėl mūsų išlikimo“
-
Pagaliau: po 200 metų perleista debiutinė klasiko A.Mickevičiaus knyga
-
91-erių Algimantas Čekuolis – Knygų mugėje: skaitantys lietuviai savaime yra dori žmonės
-
Knygų leidėjai iš Ukrainos: „Sunku leisti knygas, matant kasdien žūstančius tavo skaitytojus“
-
Knygų mugėje – J.Gaižausko „Pasibaidęs Dievo žirgas“ ir draugai aktoriai: idėja gimė mirštant tėvui
Be to, knygoje publikuojami eilėraščiai sudaryti chronologiniu principu, pagal anksčiau leistų poeto kūrybos rinkinių seką.
„Dieviškos slėpynės“ – tai naujausia serijos „Gyvoji poezija dalis“. Šią knygų seriją sudaro daugiau nei trys dešimtys išleistų knygų, kurias papildo kompaktinės plokštelės.
Šypseną keitęs juokas
Poetas D.Kajokas knygos pristatyme kalbėjo, kad jį nustebino šis jo poezijos rinkinys, nes jis nežinojo, kokius jo kūrinius į knygą norės sudėti knygos sudarytoja.
„Pasirinko praktiškai tuos pačius, kokius aš savo rinktinėse pasirinkau“, – juokavo poetas.
Tačiau jis pripažino, kad šioje knygoje išvydo eilėraščių, kurių pats į anksčiau leistą rinktinę „Poezija, o gal ne ji“ nebuvo atrinkęs.
„O jie čia atsirado! Paskui, kai perskaičiau pamaniau, kad neblogi eilėraščiai“, – nusišypsoti susirinkusiuosius privertė Nacionalinės premijos laureatas.
Rašytojo Alvydo Šlepiko paklaustas, ar nebuvo apmaudu, kad kai kurių eilėraščių šioje rinktinėje „Dieviškos slėpynės“ jis nerado, D.Kajokas savo atsakymu privertė visus nusijuokti.
„Aišku, kad buvo [apmaudu]“, – šypsojosi ir pats poetas.
Jis kalbėjo, kad į šią knygą sugulė daug trumpų eilėraščių, kuriuos čia įtraukti pasirinko rinktinės sudarytoja. O jam pačiam yra įdomios ir paties poeto kurtos ilgesnės poemos.
„Aš būčiau ir vieną kitą [eilėraštį] ilgesnį įdėjęs“, – dar kartą visus jaukiai nusišypsoti vertė D.Kajokas.
Norėjosi į knygą sudėti daugiau
Knygos sudarytoja Elena Baliutytė pristatyme atviravo, kad į rinktinę norėjosi sudėti daug daugiau D.Kajoko kūrybos, tačiau tokiu atveju leidinys taptų didelės apimties ir būtų toks, kokį pats buvo sudaręs D.Kajokas.
„Buvo noras atrinkti [eilėraščius], bet širdis norėjo daugiau“, – sakė knygos sudarytoja ir pridūrė, kad dabar verčiant šios knygos puslapius ji džiaugiasi galutiniu rezultatu.
E.Baliutytė taip pat paaiškino, kodėl į šią knygą nugulė D.Kajoko jau minėti trumpi eilėraščiai.
„Aš Donaldo poezijoje vis akcentuoju, kad eilėraščio atsiradimas yra tarsi blyksnis. Tai tie trumpi eilėraščiai, kurių čia, knygoje, yra dauguma, yra tiesiog blyksniai, kulminacijos. Tai fantastiški tekstai“, – knygos pristatyme kalbėjo jos sudarytoja E.Baliutytė.
Ji taip pat akcentavo, kad knyga sudaryta chronologiniu principu, tad skaitant šiuos eilėraščius galima juos sieti su laikmečio kontekstais, įvykiais. Tačiau nereikia apsigauti – pasak knygos sudarytojos, D.Kajoko kūryboje socialinis fenomenas nėra esminis – tik esantis kažkurioje kūrybinių prioritetų eilėje.
„Jam poezijoje rūpi visai kiti dalykai“, – pristatymo metu kalbėjo knygos „Dieviškos slėpynės“ sudarytoja E.Baliutytė.
