Paskutinės akcijos dienos! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Dovana Klaipėdos universitetui nutiesė tiltą tarp senojo Mėmelio ir šiandienės Klaipėdos

Šį pavasarį Klaipėdos universitetą (KU) pasiekė reikšminga dovana iš Vokietijos. Žinomo konstitucinės teisės eksperto, teisės istoriko, buvusio Bavarijos mokslų akademijos prezidento profesoriaus Dietmaro Willoweito našlė padovanojo Universitetui savo vėlionio vyro kolekciją – kone tris šimtus vertingų knygų. Mokslinė literatūra, pasakojanti apie Klaipėdos krašto, Rytų ir Vakarų Prūsijos, Baltijos šalių istoriją, papildė Universiteto bibliotekos fondus.
Klaipėdos universitetą pasiekė reikšmingų spausdinių kolekcija
Klaipėdos universitetą pasiekė reikšmingų spausdinių kolekcija / KU nuotr.

Šiuo metu Viurcburge gyvenanti Hildegard Willoweit dalį vėlionio vyro asmeninės bibliotekos padovanoti Klaipėdai nutarė dėl kelių priežasčių. Pirmoji – Dietmaras Willoweitas 1936 m. gimė šiame mieste ir jame praleido ankstyvąją jaunystę iki 1944 metų. Antroji – iki pat savo gyvenimo pabaigos profesorius sekė pokyčius Klaipėdoje, domėjosi jos istoriniais tyrimais.

Jis pažinojo buvusį Klaipėdos universiteto rektorių prof. Vladą Žulkų, kadangi abu buvo Rytų ir Vakarų Prūsijos istorikų komisijos nariai. Be to, D. Willoweitas parengė recenzijų ir apžvalgų, Vokietijos auditorijai pasakojusių apie Klaipėdos universiteto istorikų darbus.

KU nuotr./Klaipėdos universitetą pasiekė reikšmingų spausdinių kolekcija
KU nuotr./Klaipėdos universitetą pasiekė reikšmingų spausdinių kolekcija

Keliolika dėžių su knygomis iš Viurcburgo į Klaipėdą parkeliavo šių metų gegužę, kaip dovana Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto bibliotekai. Per vasarą visos knygos jau įtrauktos į bibliotekos fondus ir yra viešai prieinamos.

„Tai per 270 knygų, publikuotų daugiausia vokiečių kalba. Knygų kitomis kalbomis nėra nė dešimt. Visa kolekcija – nuo retų XIX a. veikalų iki prieš dešimt ir daugiau metų išleistų istorinių darbų – pasakoja apie istoriją. Tai moksliniai darbai ir nedidelė dalis publicistinių tekstų apie Klaipėdos, Klaipėdos krašto, Rytų ir Vakarų Prūsijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos praeitį. Dalį gautų knygų jau turėjome anksčiau, tačiau sužinojęs šeimos valią, maniau, kad turime perimti visą kolekciją. Dėkodamas poniai Hildegard Willoweit už šį sprendimą, matau jį kaip dar vieną, jau pomirtinį tiltą, kurį Dietmaras Willoweitas simboliškai nutiesė su savo gimtuoju miestu.“, – sako KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, kurio knygų fondus papildė dovana, turi specializuotą akademinę biblioteką. Ją sudaro per 35 tūkst. vienetų spaudinių istorijos, archeologijos, kultūros paveldo tematika.

KU nuotr./Klaipėdos universitetą pasiekė reikšmingų spausdinių kolekcija
KU nuotr./Klaipėdos universitetą pasiekė reikšmingų spausdinių kolekcija

Šios bibliotekos fondai pradėti komplektuoti 1992 m. buvusių Instituto darbuotojų ir jų kolegų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse pastangomis. Turtingais bibliotekos rinkiniais naudojasi tyrinėtojai, Klaipėdos universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų studentai. Į biblioteką neretai užsuka ir akademinei bendruomenei nepriklausantys interesantai, besidomintys istorija ar archeologija.

Faktai:

Buvęs kolekcijos savininkas Dietmaras Willoweitas 1936 m. liepos 17 d. gimė Klaipėdoje, kuri tuo metu priklausė Lietuvos Respublikai, mišrioje vokiečio ir lietuvės šeimoje. Čia pradėjo lankyti mokyklą. Traukdamasi nuo Raudonosios armijos, šeima, likusi be tėvo (kaip vėliau paaiškėjo, žuvusio kare), 1944 m. spalio pradžioje bėgo į Vokietijos gilumą. Ne kartą keitė gyvenamąją vietą ir galiausiai atsidūrė Ašafenburge, kur išeivis iš Klaipėdos ir baigė mokyklą. 1956–1961 m. jis studijavo teisę ir filosofiją Heidelbergo ir Freiburgo universitetuose. Kurį laiką dirbo advokatu, bet 1966 m. Heidelberge apgynė daktaro disertaciją teisės istorijos tema.

Po to nuolat dirbo akademinėje veikloje. Ėjo dėstytojo pareigas Heidelberge, Hamburge, Rėgensburge, Miunsteryje. 1974 m. tapo ordinariniu profesoriumi Laisvajame Berlyno universitete, 1979 m. – Tiubingeno universitete, 1984 m. – Viurcburgo universitete. Dviejuose paskutiniuose kelis kartus vadovavo šių universitetų Teisės fakultetams.

1996–2002 m. mokslininkas pirmininkavo Rytų Europos istorijos tyrimus Vokietijoje tuo metu koordinavusiai Johanno Gottfriedo Herderio mokslinei tarybai. Nuo 1988 m. buvo Bavarijos mokslų akademijos narys, o 2006–2010 m. šios akademijos prezidentas.

Daugybe apdovanojimų įvertintas mokslininkas priklausė virtinei istorikų bei teisės istorikų komisijų. Ne kartą lankėsi ir Lietuvoje, o akademinei bendruomenei buvo žinomas pirmiausia kaip daugelio mokslo darbų konstitucinės teisės istorijos tema autorius.

Mirė pernai balandžio 24 d. Viurcburge, Bavarijoje, eidamas 87-uosius metus. Su žmona Hildegard Willoweit pragyvenęs santuokoje 62 metus, užauginęs tris vaikus.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Taravos Anikė
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Taravos Anikė

Profesoriaus vyresnysis brolis Gerhardas Willoweitas (1931–1994), taip pat klaipėdietis, buvo svarbios dar 1968 m. parengtos studijos Klaipėdos krašto ekonominės istorijos tema autorius. 1987–1989 m. jis suvaidino svarbų, nors dabar jau kiek primirštą vaidmenį, grąžinant Klaipėdai reikšmingą miesto istorijos simbolį – paminklą Simonui Dachui „Taravos Anikė“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas