Koks gi tas gyvenimas tarp knygų, su kokiomis knygomis verta gyventi ir dirbti ir kokius lobynus slepia asmeninės biliotekos, aiškinosi autorės, radijo ir televizijos laidų vedėjas, publicistas, žurnalistas Donatas Puslys, Mažosios Lietuvos knygų tyrinėtojas ir kolekcininkas, knygotyrininkas Vilniaus universiteto profesorius Domas Kaunas ir aktyviai į diskusiją įsitraukę renginio svečiai.
Renginyje dalyvavo „Gyvenimo tarp knygų“ herojai poetas, vertėjas Marius Burokas, Vytautas Toleikis, Selemonas Paltanavičius, socialinių mokslų daktaras, prancūziškosios kultūros žinovas prof. Eugenijus Skerstonas, grafikos dizainerė Marija Jure, scenografė, dailininkė Aleksandra Jacovskytė, LRT vaikų ir jaunimo turinio redaktorė Aistė Jūrė, knygų tinklaraščio „Fantastiškų (-os) knygų žiurkės“ autorė Lina Girčytė-Juškė, skaitytų knygų knygyno „Juodas šuo“ įkūrėjas Tomas Lučiūnas ir gausus būrys knygoms neabejingų svečių.
Žvilgsnis į skirtingas asmenines bibliotekas
„Tai yra didelę edukacinę vertę turinti knyga“, – teigia renginį moderavęs D.Puslys. Anot jo, knyga nudžiugins visus smalsuolius, kuriems smagu pasidairyti po labai skirtingų žmonių bibliotekas.
„Aš pats, atėjęs į svečius, skubu prie knygų lentynų“, – prisipažįsta knygiumi save vadinantis radijo ir televizijos laidų vedėjas.
„Mums buvo smalsu, kokie gi lobiai slepiasi asmeninėse lietuvių bibliotekose, ką skaito, kokias knygas kaupia garsūs Lietuvos knygiai“, – pritaria viena iš leidinio sumanytojų, knygos sudarytoja ir koordinatorė Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė.
Knygos sumanytojos teigė, kad norėjo ne tik pasmalsauti po pačias vertingiausias, įdomiausias šalies namų bibliotekas, bet kartu jas ir įamžinti, sudominti jaunąją kartą domėtis knygos istorija ir kultūra Lietuvoje.
Autorės pabrėžė, kad ši knyga nėra mokslinis bibliofilijos Lietuvoje tyrimas, kad kaip tik siekė knygoje pakalbinti kuo įvairesnių kartų ir profesijų su knygomis susijusius žmones: nuo vaikų iki į devintą dešimtį įžengusių herojų, nuo rimtų bibliofilų, kolekcininkų iki mokslininkų, rašytojų, knygininkų, vertėjų ir šiaip knygas mylinčių žmonių, kuriems knyga yra labai svarbi jų gyvenimo dalis.
Taip pat sužinoti, kokią misiją, prasmę jie mato rinkdami knygas ar dirbdami su jomis, kokias knygas jie vertina šiame knygų ir technologijų pertekliaus amžiuje ir kaip knygos praverčia jų kasdienėje veikloje, darbuose.
„Tie, kurie mėgsta dairytis po kitų knygų lentynas, šioje knygoje patirs didelį malonumą, nes nuotraukose galės įskaityti beveik visų knygų nugarėles, – teigia knygos ir literatūrinių radijo laidų autorė Jūratė Samušytė-Jaseliūnienė. – Man asmeniškai didžiausią įspūdį paliko Juozo Budraičio ir Kazimiero Seibučio asmeninės bibliotekos. Knygos šiose bibliotekose užėmusios kiekvieną namų kampelį, jų gausa tiesiog gniaužia kvapą, net neįmanoma to masto perteikti fotografijomis.“
Pirmas tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje
Knygą įamžino fotografės Dovaldė Butėnaitė ir Šarūnė Kajietė (Šarūnė Zurba). Viena iš knygos fotografių Dovaldė Butėnaitė tikino, kad fotografuoti bibliotekas ir jų savininkus užduotis buvusi ne iš lengvųjų.
„Kiekvienas atvejis labai skirtingas, unikalus. Reikėjo pajusti, apie ką yra kiekvienas pašnekovas, kaip bendrauja. Jiems reikėjo prisijaukinti ir prisileisti mane, o man – juos, tačiau džiaugiuosi, kad daugeliu atvejų tas duetas buvo sėkmingas“, – sakė D.Būtėnaitė.
„Be fotografių knyga būtų netekusi didelio savo svorio, nes jūsų dėka galima pažiūrėti, kaip aprašyta biblioteka atrodo“, – pridūrė D.Puslys. Moderatoriui pritaria ir knygos herojai: „Tai yra vienas gražiausių popierinių kūrinių šiemet“, – po leidinio pristatymo socialiniame tinkle „Instagram“ įspūdžiais dalijosi knygoje kalbintos dešimtmetės Ūlos mama Aistė Jūrė.
„Tai , ko gero, pirmas tokio profilio, taip gausiai iliustruotas leidinys, – knygos ne tik meninę, estetinę, bet ir kultūrinę svarbą pabrėžė knygų autorius, vienas iš knygos herojų Eugenijus Skerstonas. – Atverti namų duris – aš tą labai gerai žinau – nelengva. Aš irgi ilgai maiviausi, laužiausi, galvojau, ką su jomis daryti, tačiau pasitikėjau ir tas duris atidariau“, – kalbėjo E.Skerstonas.
Anot Eugenijaus, labai malonu liesti, vartyti knygą, iš kurios gali labai daug ką spręsti apie žmogų, apie jo interesų kryptį, profesiją. Pasak leidinio autorių, knygos pašnekovų sukauptos bibliotekos apie jų autorius pasako labai daug.
„Įsileisti į savo knygų erdvę – tai įsileisti į savo sielą. Kaip sakė mūsų knygos herojė Irena Veisaitė, per biblioteką gali pažinti žmogaus gyvenimą“, – posakio „parodyk savo biblioteką, pasakysiu, kas esi“ teisingumu neabejoja viena iš leidinio sumanytojų ir autorių žurnalistė Asta Lipštaitė.
Duoklė bibliofilijai
„Manau, mums pavyko perteikti tikrai nuostabią knygos mozaiką. Tikiuosi, skaitytojai tai įvertins, atras, kokie skirtingi gali būti knygų kolekcionavimo, rinkimo ir skaitymo būdai. Rengiant knygą sužavėjo ir tai, kaip skirtingai visi kalbinti pašnekovai kalba apie meilę knygoms“, – apibendrino J.Mandrijauskaitė-Ruškienė.
„Knyga yra gražus anachronizmas šiais virtualybės laikais, pasakė man kolegė, kai papasakojau apie būsimą knygą, – sako A.Lipštaitė. – Kai kurių bibliotekų, kokios jos užfiksuotos knygoje, net nebėra, todėl „Gyvenimas tarp knygų“ tam tikra prasme yra ir literatūrinis paminklas.“
Autorės pasidžiaugė, kad į knygą pateko ir knygą rengiant Anapilin iškeliavusių didelių knygos mylėtojų Vidmanto Staniulio ir Irenos Veisaitės asmeninės bibliotekos. Pastaroji jau rado prieglobstį nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
„Šią vietą pristatymui pasirinkome neatsitiktinai, – sako J.Mandrijauskaitė-Ruškienė. – Norėjome knygą pristatyti įkvepiančioje knyginėje aplinkoje. Valstybingumo salėje eksponuojama dalis profesoriaus Vytauto Landsbergio asmeninė bibliotekos, į kurią žvalgėmės ir rašydamos knygą. Čia pateko ir mūsų kalbintos I.Veisaitės knygos.“
Nemaža leidinio dalis skiriama bibliofilams ir knygų kolekcininkams. Knygotyrininkas prof. D.Kaunas tikina, kad knyga ne tik atspindi bibliofilijos situaciją šiandienos Lietuvoje ir prisideda prie knygos kultūros ugdymo. „Bibliofilijos situacija mūsų šalyje sudėtinga, tad manau, jog prasmingas ir didelis darbas įamžinti šį beišnykstantį reiškinį ir knygos kultūros ir asmens gyvensenos bei kultūrinės raiškos formą. Aš pats labai įdėmiai perskaičiau knygą, skaitysiu ir vėl.“
„Šia knyga norėjome ne tik pasižvalgyti po asmenines įdomių žmonių bibliotekas, bet ir užkrėsti knygų skaitymo, rinkimo, galbūt net kolekcionavimo virusu tuos, kurie galbūt ne tiek daug skaito ir nekaupia namie knygų, ypač jaunąją kartą“, – sakė autorės.
Gausiai iliustruotą solidžios apimties ir dydžio knygą „Gyvenimas tarp knygų“ išleido leidykla „Dvi tylos“. Knygą jau galima įsigyti minkštais viršeliais. Iki Kalėdų knygų mylėtojus pasieks ir papildomas tiražas kietais viršeliais.