Egzitencializmo pradžia užfiksuota tiksliai: 1933 m., kai viename Paryžiaus bare trys draugai susitiko išgerti abrikosų kokteilio. Tai buvo Jeanas-Paulis Sartre’as, Simone de Beauvoir ir Raymond’as Aronas, kuris užsidegęs pasakojo tuodviem apie naują Berlyne populiarią kryptį – fenomenologiją. „Jei esi fenomenologas, gali kalbėti apie šį kokteilį ir iš to padaryti filosofiją!“, – pasakė Aronas. Ši frazė ir įžiebė kibirkštį, iš kurios kilo egzistencializmo gaisras.
Ši paprasta frazė parodė Sartre’ui, kad fenomenologija yra būdas filosofiją susieti su kasdiene gyvenimiška patirtimi. Ja remdamasis, Sartre’as sukūrė visiškai naują filosofijos kryptį, kalbančią apie radikalią laisvę, autentišką būtį ir politinį aktyvizmą. Tai ir buvo egzistencializmas, iš Kairiojo kranto džiazo barų ir kavinių pasklidęs po visą pasaulį.
„Egzistencialistų kavinėje“ telpa viskas: maištinga jo plėtra Antrojo pasaulinio karo metais, įtaka antikolonializmui, feminizmui, LGBT judėjimui. Supindama biografijas su filosofija, autorė prikelia ir atgaivina egzistencializmą su visomis jo kūrėjų ir sekėjų tarpusavio kovomis, romanais ir maištais. Prieš mus kaip gyvi iškyla žmonės, bandę atsakyti į klausimus – ką reiškia autentiška būtis po Dievo, ką reiškia laisvė ir atsakomybė.
Egzistencializmas – visai ne į užmarštį nugrimzdusi filosofijos kryptis. Jis vėl svarbus dabartinei visuomenei, kuri iš naujo svarsto apie žmogiškosios būties aktualumą fragmentiškame technologijų valdomame pasaulyje.
Sarah Bakewell. Egzistencialistų kavinėje. Laisvė, būtis ir abrikosų kokteilis su Jeanu-Pauliu Sartre’u, Simone de Beauvoir, Albert’u Camus, Martinu Heideggeriu, Edmundu Husserliu, Karlu Jaspersu, Maurice’u Merleau-Ponty ir kt. Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2019. Viršelio dailininkė Asta Puikienė.
