Enrikos Striogaitės eilėraštis: „Girta saulė“

Su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausia kūryba dalinasi legendinio literatūros festivalio – Poezijos pavasario (PP) autoriai. Šį kartą kviečiame susipažinti su viena iš PP laureačių Enrika Striogaite. Apie savo knygą ji kalba žodžiais, nugulusiais ant jos knygos „Žmonės“ nugarėlės: „Knygą turėjau išleisti dar pavasarį, tačiau niekaip nepasirašė eilėraštis apie girtą Saulę. Rudenį, prieš pat atiduodama knygą į spaustuvę, sutikau ją Laisvės alėjoje – vos bepaeinančią, ryškiai oranžiniu veidu. Buvo aišku, kad knygos ji jau nepamatys.Tiesą sakant, ji nė nenumanė, kad man yra labai svarbi ir – mano knygoje. Kaip ir daugelis kitų.“

Enrika Striogaitė

Šaltinis:

15min

Rašymo mašinėlė / Florian Klauer nuotr. /Unsplash nuotr.

- Enrika Striogaitė

GIRTA SAULĖ

girtuoklėlę,

kasdien sutinkamą

prie Kęstučio maximos,

kaulijančią centų pigiausiam alui

mama norėjo pavadinti Saule,

bet persigalvojo: kai būsi sena,

kokia iš tavęs saulė,

o jei dar stora kaip aš,

tai ką – stora saulė?

ji niekam nėra sakiusi

pase užrašyto savo vardo,

ji – Laisvės alėjos Saulė

(na, dar Kęstučio maximos

ir Šančių, kur gauna pavalgyti)

kartą, ties Laisvės alėjos fontanu

mačiau ją su raudonais aukštakulniais,

kaip Dievą myliu, ėjos tarsi karalienė –

tiesi, ori, išdidi

visiems tai pasakoju,

nors niekas netiki,

bet juk ne kiekvienam pasiseka pamatyti

seną, storą, girtą saulę

Enrikos Striogaitės eilėraštis: „Girta saulė“

GIRTA SAULĖ

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta