Lietuvos rašytojų sąjungos išleistą romaną aptarė jo vertėja į lietuvių kalbą Danutė Sirijos Giraitė. Kūrinio ištraukas skaitė aktorius Vladas Bagdonas, įspūdžiais apie knygą dalinosi rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė, apie sentikių kultūrą, sąsajas romane pasakojo VU istorikas dr. Grigorijus Potašenko. Renginį moderavo poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos tarptautinių projektų koordinatorė Indrė Valantinaitė.
„„Serafima ir Bogdanas“ kelia daug emocijų, prieštaringų jausmų, bet nepalieka skaitytojo abejingo. Tai gaivališkas romanas, stebėtinai gerai parašytas ir stebinantis branda. Autoriaus gamtos aprašymai, sentikių bendruomenės tradicijos atskleidžiamos remiantis jo autentiška patirtimi vasarojant prie Peipaus ežero ir daug bendraujant su čia gyvenusiais sentikių bendruomenės nariais. V.Afanasjev buvo labai šiltas, malonus žmogus, su kuriuo, džiaugiuosi, dar spėjau pabendrauti“, – romano vertimo detales prisiminė vertėja D.Sirijos Giraitė.
Dvyniai Serafima ir Bogdanas – jauniausi sentikių bendruomenės seniūno Archipo vaikai. Jie vieninteliai išlieka iš sovietinių kareivių pasaloje nužudytos gausios Archipo šeimos. Patyrusi, kad tėvo ir brolių žūties kaltininkas yra jos vyras – milicininkas estas – ir įtikėjusi pasaulio pabaiga, Serafima ima puoselėti mintį apie kerštą. Besislapstantis pelkių glūdumoje, praktikuojantis budizmą ir rašantis eiles Bogdanas nedvejodamas palaiko beprotišką sesers sumanymą.
Tiksliai perteiktoje etnografinėje aplinkoje veriasi tragiška ir kartu komiška istorija apie giminės kerštą, perduodamą iš kartos į kartą. Spalvingai piešiama kaimo žmonių gyvenimo filosofija persipina su įtraukiančiu kriminaliniu siužetu, Senojo Testamento dvelksmas – su liaudišku humoru, dokumentalizmas – su magiškuoju realizmu.
„Šiek tiek pavydžiu estams, nes šis kūrinys yra išskirtinis įvykis jų literatūros pasaulyje. Tirštas veikėjų ir įvykių, nepaprastai gražia kalba parašytas panoraminis romanas, atrodo, kad yra ne verstas, o lietuvių kalba sukurtas kūrinys, primenantis filmą, talentingai, su humoru, ironija atskleidžiantis beveik pusės amžiaus Estijos istoriją. Tai nepaprastai paveiki knyga, kuria autorius atskleidžia sovietmečio santvarkos – kaip antikristo, kaip tanko, kuris pervažiuoja sentikių kaimą ir jo žmonių gyvenimus – tragizmą. Tarsi autorius dėl visko kaltina sistemą, bet man ši knyga yra apie asmeninės, žmogiškos atsakomybės nebuvimą“, – kalbėjo rašytoja L.S.Černiauskaitė, renginyje pasidalinusi savo istorija apie senelį ir kitus giminaičius, Lietuvos sentikius, gyvenusius Zarasų krašte.
Vahur Afanasjev (Vahur Laanoja, 1979–2021) – estų rašytojas, žurnalistas, muzikos ir filmų kūrėjas. Kelių poezijos ir apsakymų rinkinių autorius. Mirė 2021 m. gegužę, tų pačių metų spalį jam buvo paskirta Baltijos Asamblėjos literatūros premija už romaną „Serafima ir Bogdanas“. 2017 m. parašytas romanas laimėjo ir pirmąją vietą Estijos rašytojų sąjungos romanų konkurse, pelnė Virumos literatūros premiją ir Estijos Kultūros kapitalo fondo metinę premiją.
„Tai knyga apie žmogaus trapumą, jo kelius ir klystkelius, apie atsakomybę už savo likimą ir neviltį tiek amžinybės, tiek nežinomybės akivaizdoje. Šis romanas yra apie neišmatuojamą Dievo gelmę ir nutolimą nuo jo beribiame kosmose bei širdies dugne, besibaigiantis apokaliptine scena. Autorius yra sakęs, kad šį kūrinį rašė kaip scenarijų, tad jame yra serialui būdingų elementų – 4 dalys po 7 skyrius ir epilogas“, – sakė doc. dr. G.Potašenko ir patikslino, kad šiuo metu Estijoje gyvena apie 5 tūkst. sentikių, o Lietuvoje jų bendruomenę sudaro apie 18 tūkst. žmonių.
„Serafima ir Bogdanas“ – jau šeštoji Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos rašytojų sąjungos su partneriais Latvijoje ir Estijoje įkurtos serijos „Naujoji klasika. Baltijos Asamblėjos premijos laureatų kūryba“ knyga. Pagal Kultūros ministerijos ir Lietuvos rašytojų sąjungos susitarimą, šalies bibliotekas pasieks 200 šios knygos egzempliorių.