„Jeigu atvirai, tai „Jonas ir Jokūbas“ turi tik vieną svajonę – atsirasti kiekvieno moksleivio ir studento lentynoje“, – rašoma leidyklos pristatyme internete.
Šiame sakinyje užkoduota ir leidyklos gimimo priežastis. Kaip pasakoja Tomas, viską lėmė paprasčiausias filosofinių knygų trūkumas: „Leidyklą, leidžiančią filosofines knygas, įkūrėme todėl, kad kitos leidyklos išleidžia labai mažai tokių knygų, o mums tiesiog patinka jas skaityti.“
Taip prieš keletą mėnesių gimė „Jono ir Jokūbo“ idėja. Tiesa, leidyklos pavadinimas taip pat nėra atsitiktinis. Kaip teigia vienas jos įkūrėjų, broliai Jonas ir Jokūbas buvo mylimiausi Jėzaus Kristaus mokiniai, kuriuos dėl jų temperamentingų charakterių Kristus vadino perkūnijos ir griausmo sūnumis.
„Tai galbūt šį bei tą pasako ir apie leidyklos charakterį“, – kalba Tomas ir priduria, kad šios leidyklos gimimas – meilės filosofijai išraiška.
Išleido tris knygas
Kol kas kas leidykla filosofijos mėgėjams siūlo tris knygas: Platono dialogus „Alkibijadą“ ir „Charmidą“ bei Rene Descarteso „Samprotavimas apie metodą“. Tačiau tai tik pradžia.
„Nuo pat leidyklos įkūrimo nusprendėme, kad lietuvių kalba jau pribrendo lietuviškai prakalbinti visą Platoną, tad tikrai buvo aišku, kad tai bus vienas iš didžiųjų tęstinių projektų. Pirmuosius Platono dialogus – „Alkibijadą“ ir „Charmidą“ – pasirinkome tardamiesi su vertėjais Aliumi Jaskelevičiumi bei Viliumi Bartninku ir „Alkibijadui“ komentarą parašiusiu Vytautu Ališausku“, – pasakoja Tomas ir priduria, kad beveik tuo pačiu metu kitas leidėjas išleido Platono dialogą „Filebas“, kurį vertė Tatjana Aleknienė.
Vienas iš leidyklos įkūrėjų lietuviams žada, kad Platono filosofijos į lietuvių kalbą bus išversta gerokai daugiau. Tomas ironiškai juokauja, kad sunku suvokti, kaip gali egzistuoti kultūra, kuri turi visą amerikiečių rašytojo Dano Browno kūrybą („Da Vinčio Kodas“, „Angelai ir demonai“), bet neturi į lietuvių kalbą išverstų visų Platono kūrinių.
„Bandysime tą spragą pagal pajėgumus pildyti ir toliau“, – šypteli Tomas.
Kita „Jono ir Jokūbo“ kryptis, pasak jo, yra modernioji filosofija. Būtent todėl vertimui buvo pasirinktas moderniosios filosofijos tėvu vadinamas Rene Descartes'as ir jo kūrinys „Samprotavimas apie metodą“.
„Nors šis tekstas jau buvo pasirodęs lietuviškai sovietiniais metais, tačiau Gvidono Bartkaus atliktas vertimas buvo šiek tiek senstelėjęs. Antrajam leidimui jį kruopščiai peržiūrėjo redaktorė Ramutė Rybelienė, taip pat skaitytojo patogumui pridėjome originalo tekstą, o specialiai šiam leidimui įvadą parašė jaunas filosofas Laurynas Peluritis“, – kalba mugės dalyvis.
Herakleito taisyklė
Kaip tarp gausybės filosofinių kūrinių pasirinkti tuos, kuriuos verta pateikti lietuvių skaitytojams? Tomas vardija tris kriterijus. Pirma, leidyklos įkūrėjai renkasi leisti tuos kūrinius, kuriuos patiems būtų įdomu perskaityti lietuviškai. Antra, galvojama apie knygos išliekamąją vertę. Trečia, viskas priklauso nuo galimybių – ar yra vertėjas, norintis ir galintis imtis vieno ar kito teksto vertimo, finansinių galimybių ir pan.
Tomas ironiškai juokauja, kad sunku suvokti, kaip gali egzistuoti kultūra, kuri turi visą amerikiečių rašytojo Dano Browno kūrybą, bet neturi į lietuvių kalbą išverstų visų Platono kūrinių.
„Iš esmės – bandome laikytis Herakleito taisyklės, kad nėra nieko pastovaus. Įvairios idėjos randa savo sąskambį skirtinguose laikuose, skirtinguose kontekstuose. O kaip žinome, Lietuva apskritai yra labai ypatingas atvejis. Todėl surasti tinkamą knygą visada yra iššūkis, o kartu ir ilgesnio apmąstymo rezultatas“, – teigia Tomas.
Dar šiais metais „Jonas ir Jokūbas“ lietuvių skaitytojams žada pristatyti Lauryno Adomaičio verstą Spinozos „Politinį teologinį traktatą“. Taip pat šiais metais planuojama išleisti R.Descartes'o „Sielos aistras“ ir Lietuvoje gimusio žydų kilmės prancūzų filosofo Emmanuelio Levino veikalą „Laikas ir kitas“, kuris lietuviškai pasirodys pirmą kartą.
Pasak Tomo, silpnybę leidyklos įkūrėjai jaučia R.Descartes'o, Barucho Spinozos, Edmundo Husserlio, Søreno Kierkegaardo veikalams.
„Turime konkrečių knygų sąrašą, kurį norėtume išleisti per artimiausius trejus metus – kai kurių iš jų leidybinis darbas jau įsibėgėjęs, kai kurioms ieškome vertėjo, o kai kurios dar tik idėjos stadijos“, – ateities planais dalijasi Tomas.
Ne masių užsiėmimas
Tomas filosofijos studijas krimto Lietuvoje ir Belgijoje. Kiek tai atsiliepė norui skleisti filosofinių kūrinių idėjas?
„Kiekvienas mokslininkas sprendžia dilemą – kaip suderinti mokslo populiarinimą, sustiprinti dialogą su visuomene, o kartu ir išlikti savo tyrimų lauko priešaky. Tai yra be galo sunki užduotis ir abu dalykus daryti gerai yra arba neįmanoma, arba labai sunku“, – kalba kaunietis.
Pasak jo, kiekvieno skaitančio ir išsilavinusio žmogaus pareiga yra padėti kitiems pamatyti pasaulį kitaip.
„Reikia prisiimti atsakomybę ne tik už savo intelektualinį potencialą, bet ir už savo valstybę, šeimą, kultūrą. Pavyzdžiui, Kelių eismo taisyklių pažeidėjo papiktinime jau yra užkoduotas filosofinis atsakomybės, valstybės ir moralės supratimas“, – sako Tomas.
Filosofija, visų pirma remiasi į žmogaus mąstymą. Apie tai kalbama ir leidyklos pristatyme. Jame teigiama, kad ne visi skaitantys žmonės yra mąstantys. Pats Tomas sako, kad filosofija niekuomet nebuvo masių užsiėmimas – nėra jokių priežasčių, kodėl XXI amžiaus pradžios Lietuvoje tai turėtų būti kitaip.
Tačiau pabandyti žmones sudominti mąstymu – viliojantis iššūkis.
Būtent tai ir bando padaryti jauna leidykla, šioje Vilniaus knygų mugėje save pristatanti leidyklos „Kitos knygos“ stende.