Diskusijoje, oficialiai pavadintoje „Vaizduotė, kūrybiškumas, atmintis arba kam reikalinga literatūra“, dalyvavo filosofijos profesorius Gintautas Mažeikis, humanitarinių mokslų daktaras ir kultūros kritikas Vytautas Rubavičius bei literatūros kritikas ir vertėjas Laimantas Jonušys.
„Literatūra yra haliucinogenas – skaitai ir stogas važiuoja. Geras haliucinogenas turi tave nešti kartu tuneliais į naujas tikroves. Pažįstu vieną tikrą narkomaną, kuris pradėjo skaityti G.Hegelio „Logiką“ ir prisipažino man: „Kai neturiu pinigų, veža taip pat.“ Tai – šventa tiesa, – pilną Vilniaus knygų festivalio salę provokavo G.Mažeikis. – Literatūros kūrinys yra ta psichotinė būsena, kuri suteikia naujų tikrovių ir tu turi jas ištverti. Vienas ištveria tik „popsiuką“, o kitas yra linkęs leistis į stiprius regėjimus, kad net kinkos pradeda drebėti. Taigi knyga su mumis padaro kažką tokio, po ko mes jau nebesame mes.“
Pažįstu vieną tikrą narkomaną, kuris pradėjo skaityti G.Hegelio „Logiką“ ir prisipažino man: „Kai neturiu pinigų, veža taip pat.“
V.Rubavičius pakvietė visus prisiminti knygas, kurios kiekvienam padarė įtaką, kažką pakeitė.
„Atsimenu, kai pirmoje klasėje atsiverčiau pusiau mokslinę literatūrą ir perskaičiau žodį „spermatozoidas“. Tai mane labai paveikė – iki šiol prisimenu tą puslapį su piešiniu. Tai tik įrodo, kad kartais prieš knygos poveikį neturime jokių priešnuodžių, – tikino filosofas. – Knyga yra unikali vaizduotės lavinimo ir treniravimo mašina. Mes gyvename vaizdo visuomenėje, o vaizdas turi keistą savybę blokuoti mąstymą ir vaizduotę. Tuo tarpu skaitymas įtraukia visą vaizduotės galią ir skaitytojas įgauna įvairių naujų patirčių.“
Grožinė literatūra, anot L.Jonušio, yra ta sfera, kur susiduria kalba ir vaizduotė – ne tik autoriaus, bet ir skaitytojo.
„Literatūros tekstas kaip muzikos kūrinys iš esmės yra nepažinus. Jis nėra prikaustytas prie pasaulio, kurį mes pažįstame – jei skaitydami įsijaučiame, patiriame kažką visai kita, ko nesame patyrę. Poveikis iš tiesų panašus kaip narkotikų, tik nebūna fizinių pagirių, – paraleles brėžė literatūros kritikas. – Kiekvienas mūsų turime savo patirties pažinimo lauką. Perskaitytas eilėraštis ar romanas mus sukrečia dėl to, kas jis yra už to lauko ribų – tokiu būdu įvyksta mūsų sąmonės, jausenos praplėtimas, kuris mus mažų mažiausiai praturtina.“
„Knygos smūgiuoja ir paveikia mus pačiais neįtikinamiausiais būdais – kartais netikėtai atrandi, kad esi labiau jaučiantis, nei pats galvojai“, – šyptelėjo V.Rubavičius, privertęs klausytojus susimąstyti apie savo „knygines“ patirtis.
Tokiose ir panašiose diskusijose bei susitikimuose su autoriais skaitytojai gali dalyvauti iki pat sekmadienio popietės Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centre „Titanikas“ vyksiančiame nemokamame Vilniaus knygų festivalyje.
Visą programą ir daugiau informacijos galite rasti čia.