Knygoje „Teisusis protas“ autorius svarsto, kodėl kairieji ir dešinieji, konservatyvių ir liberalių pažiūrų žmonės taip skirtingai supranta, kas yra teisinga ir kas klaidinga. Jis klausia: ar gali įvykti stebuklas, kad skirtingų pažiūrų žmonės sutartų? Dabar, kai daugelyje šalių visuomenės susipriešinimas didėja, apie tai kalbėti tampa dar svarbiau. Knygą iš anglų kalbos vertė Rūta Montvilienė, išleido „Kitos knygos“.
Laikydamas moralę būtina civilizacijos sąlyga ir kartu pripažindamas, kad žmonės yra ne tik moralūs, bet ir moralizuojantys gyvūnai, J.Haidtas paaiškina, ką daryti, kad priešingų pažiūrų individai bendradarbiautų, nes dėl svarbiausių klausimų sutarti jie vis dėlto gali.
25 metus tyrinėjęs moralės psichologiją, J.Haidtas parodo, kad morale grįsti sprendimai kyla iš nuojautos, tai yra jie dažniausiai nėra apmąstyti. Kitaip tariant, žmonės priima sprendimus akimirksniu, intuityviai, o paskui ieško racionalių argumentų jiems pagrįsti, kad būtų teisūs. Toks prigimtinis per evoliuciją įsitvirtinęs žmogaus elgesio mechanizmas skatina mus „prasisukti“, o ne priimti tikrai racionalų ar teisingą sprendimą arba suprasti kitaip mąstantįjį.
Pasitelkdamas etnografijos, evoliucijos teorijos ir eksperimentinės psichologijos žinias ir tyrimus, J.Haidtas imasi kvestionuoti šiuolaikinį tikėjimą racionalumu. Iliustruodamas savo teiginius, autorius, be mokslinių tyrimų, pateikia savo paties gyvenimo nuotykių ir patirčių. Nors didžioji knygos dalis skirta Vakarų mąstymo tradicijai analizuoti, psichologas atskleidžia ir Azijos kultūros paradigmą: kodėl į panašias situacijas žmonės skirtingose šalyse reaguoja nevienodai.
Knygoje J.Haidtas išdėsto ir kasdienio gyvenimo pavyzdžiais paaiškina pagrindinius moralės psichologijos principus. Vienas svarbiausių, kurį reikėtų turėti omeny įsiplieskiant ginčui: pirmiausia suveikia intuicija, kuria paremtas sprendimas vėliau racionalizuojamas. Taigi žmogaus moralinis kompasas iš prigimties suveikia intuityviai, automatiškai ir beveik akimirksniu – daug greičiau, nei prasideda apmąstymai.
Kiti autoriaus aptariami moralės psichologijos principai: mūsų moralė apima kur kas plačiau nei teisingus ar klaidingus sprendimus. Moralė susaisto mus su bendruomene ir apakina jai nepriklausančių individų atžvilgiu. Būtina nuolatos sau priminti, kad ne viskas gyvenime ir diskusijose yra tik juoda ir balta, ir abejoti tuo, kas atrodo savaime aišku, gera ir teisinga. J.Haidtas paaiškina, kad iš prigimties, kurią nulėmė evoliucija, esame savanaudžiai, bet tai suvokdami galime pergudrauti intuityviąją moralę. Jeigu bent kelias minutes skirtume savo argumentų apmąstymui, o ne vien bandytume įtvirtinti savo nuomonę, didelė tikimybė, kad tarpusavio susiskaldymas mažėtų. Likdami prie neginčijamos savo nuomonės elgiamės inertiškai ir palaikome ar net didiname tarpusavio susipriešinimą.
„Ši knyga apie tai, kodėl mums taip sunku sugyventi. Iš tiesų visi esame kuriam laikui įstrigę šioje žemėje, todėl bent jau stenkimės suprasti, kodėl mus taip lengva suskaldyti į priešiškas grupes, įsitikinusias savo teisumu“, – sako knygos autorius.
Lietuvių skaitytojams J.Haidtas jau pažįstamas – lietuviškai yra išleista šio autoriaus knyga „Laimės hipotezė“, kurioje jis dėsto šiuolaikinį požiūrį į amžiną žmogaus laimės siekį. Mokslininkas yra Jeilio universiteto absolventas, socialinės psichologijos tyrėjas, psichologijos mokslų daktaras, etinės lyderystės profesorius Niujorko universitete. Daugiausia dėmesio jis skiria moralės temoms – tiria kultūrines moralės variacijas ir jų raidą. Pagal žurnalų „Foreign Policy“ ir „Prospect“ surengtas apklausas, J.Haidtas patenka tarp 100 įtakingiausių pasaulio mąstytojų.
