– Viktorija Nihil
Dienos skonis
jeigu pasigaminčiau dieną
kokio skonio ji būtų
aštri ar mėtinio varveklio
ar ji kvepėtų braškėmis
vaikyste, ateinančiu pavasariu
jeigu pasigaminčiau dieną –
paskutinę prieš mirtį
kuo ją užgerčiau
skystu medumi, gilių kava
ar Letos vandeniu
kuriuo patekau į motinos įsčias
kokios muzikos klausyčiau
ragaudama dieną prieš mirtį
smuiko, gerklėje plazdančio varno
ar man užtektų tik už lango
diriguojančių snaigių
Viešnia
stovi naktis prie slenksčio
ligi pat kojų apsipyliau tamsa
teka juodas vynas tarp pirštų
teka snaigė, įstrigus lange
mano buveinė šalta jau nuo ryto
krentanti paukštė – mano viešnia
nežinau, sidabras ar auksas mus tyko
ar nektaras šventajam kalne
žvelgiu į save it pro langą
pilkas sniegas gelia akis
įsileidau ir naktį be veido
įsileidau, nors ji neištirps
Būtasis laikas (epitafija)
kaip šaukiau, taip atsiliepė
nešaukiau – vis tiek atsiliepė
niekada neprisipažinau klydusi,
nes per dažnai ir daug klydau
vietoj duonos valgiau žuvį
vietoj vandens gėriau vyną –
taip ir numiriau nepastebėjusi,
kad mano gyvenime buvo stebuklų.
Jeigu ir jūs rašote poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją. Redakcija asmeniškai susisieks tik su atrinktais autoriais.
