Visa tai ir daug daugiau telpa Indonezijos rašytojo debiutiniame daugiasluoksniame romane „Grožis lyg žaizda“, kurį skaitytojai lygina su Gabrieliu García Márquezu ir Salmanu Rushdie. Eka Kurniawano romaną „Grožis lyg žaizda“ išleido leidykla „Kitos knygos“, išvertė Vaida Kelerienė.
Pasaulis, kurį šiame romane vaizduoja rašytojas, yra tamsus ir pavojingas. Tai vieta, kur smurtas, kraujomaiša, žmogžudystės, prievartavimai yra kasdienė realybė. „Nėra baisesnio prakeiksmo, kaip pagimdyti gražią mergaitę pasaulyje vyrų, koktesnių už rujojančius šunis.“ Ši mintis tampa esminiu romano leitmotyvu. Tai nuostabaus grožio geidžiamiausios miesto prostitutės Devi Aju šeimos epas. Istorija, kurios esminė mintis, kad grožis nėra palaima, o labiau – prakeiksmas. Grožis prakeikiamas, nes jis subjaurojamas, išniekinamas, o kartais, dar net nespėjus jam iki galo išsiskleisti, nužudomas. Jaunomis mergaitėmis, dar nespėjusiomis tapti moterimis, vyrai naudojasi pačiais brutaliausiais būdais, išniekindami jų kūnus ir sielas.
Grožis prakeikiamas, nes jis subjaurojamas, išniekinamas, o kartais, dar net nespėjus jam iki galo išsiskleisti, nužudomas.
Eka Kurniawano ambicingo romano „Grožis lyg žaizda“ veiksmas vyksta išgalvotame Indonezijos Halimundos uoste. Istorija pradedama tuo, kad prostitutė Devi Aju „pakilo iš kapo, kuriame buvo palaidota prieš dvidešimt vienerius metus. <...> Šioji pasimirė būdama penkiasdešimt dvejų, prisikėlė iš mirusiųjų po dvidešimt vienerių metų ir nuo to laiko niekas nebežinojo, kaip skaičiuoti jos amžių“. Grįžus atgal į gyvųjų pasaulį, Devi Aju iš karto prisimena apie savo ketvirtąją dukrą, gimusią prieš 12 dienų iki jos mirties. Ji buvo ypač negražus kūdikis, tačiau Devi Aju nusprendė ja pavadini Gražuole.
Pasakotojas kelia skaitytoją į Devi Aju vaikystę ir ankstyvus paaugliškus metus, kuomet ji buvo priversta dirbti japonų prostitute, aplinkybės ir po karo priverčia ją tęsti šį darbą viešnamyje „Mylėkis iki mirties“. Demonstruodama retą grožį ir orumą, Devi yra populiari tarp vietinių vyrų, moterims mesdama atsaką, jog: „Iš tikrųjų kiekviena moteris yra prostitutė, kadangi net pati doriausia žmona yra parsidavusi už kraitį ir galimybę apsipirkinėti... kartais ir už meilę, jeigu toks dalykas egzistuoja.“
Devi Aju nuo trijų skirtingų vyrų gimsta trys gražios dukros. Trys nelaimingi vyrai – banditas Mamonas Gendengas, nepriklausomybės kovotojas Šiodančius ir komunistinis lyderis Draugas Klivonas – džiaugiasi Devi Aju ir jos išskirtinio grožio palikuonėmis, tačiau būtent jie tampa dukrų tragiškų likimų kaltininkai.
Romane daug smurto ir mirties. Tačiau mirtis čia nėra galutinė stotelė – kūnai net po mirties iškasami, prievartaujami, kartais bandoma iškviesti jų sielas, kartais patys grįžta vaiduokliais. Tad natūraliai kyla klausimas, ar mirtis apskritai egzistuoja Kurniawano kūryboje? Paklauskime to visa žinančio romano pasakoto, šokinėjančio pirmyn ir atgal per Indonezijos dvidešimtąjį amžių, kuris užbaigia 300 metų trukusį olandų kolonializmą, Japonijos invaziją Antrojo pasaulinio karo metu, išsilaisvinimo kovą ir dekolonizaciją, vidinę įtampą, maištus, 60-ųjų vidurio genocidines žudynes prieš komunistų partiją, tris dešimtmečius totalitarinės valdžios gyvavimą ir kruviną Rytų Timoro okupaciją.
Romanas „Grožis yra žaizda“ yra pilnas mirusių žmonių, kurie vis dėlto atsisako išnykti. Knygoje gyvi žmonės bendrauja su vaiduokliais, tiki dvasiomis ir ritualais, galinčiais jas iškviesti. Antgamtinės jėgos, neramios dvasios, kurios siaučia knygoje, yra tarsi simboliai, metaforos, kuriomis atskleidžiama Indonezijos mitologinė pusė.
Kurniawano pasakojimo tonas varijuoja nuo žiauraus, vulgaraus iki švelnaus, romantiško ir net labai liūdno. Nepaisant kuriamos atmosferos tamsos, knygai tinka ir žaismingos bei vietomis net juokingos apibūdinimai. Vertėja Vaida Kelerienė puikiai perteikia magiškai realistišką Kurniawano prozą ir juodajį humorą, satyrą, kurios nestokojama ne tik aprašant herojų seksualines sueitis su gyvuliais, bet ir kai rašo apie šimtus tūkstančių žmonių, nužudytų antikomunistiniame „valyme“ 1965 metais. Moteriški personažai romane vaizduojami kaip ryškūs, bebaimiai, o vyriški – kerštingi, apgailėtini tvariniai, rodos, per amžius tik ir ieškantys būdų, kaip numalšinti lytinį potraukį, jei ne su pačia baisiausia miesto moterimi, tai su ožka. Vienas iš herojų knygos pabaigoje retoriškai klausia: „Kuo blogos bjaurios moterys?<...> Jas galima dulkinti lygiai kaip ir gražuoles.“
Labiausiai šioje knygoje visgi užburia tos beprotiškos, painios, jausmingos meilės istorijos, virtusios legendomis, tie labai keisti santykiai, kurie kartais pačiu netikėčiausiu būdu susipina tarpusavyje, kartais transformuojasi iš neapykantos į aistringą meilę, o iš meilės akto tiesiai į mirties glėbį. Dvylikametės dukros čia ištekinamos už motinos geriausių meilužių, o vyrai, brutualiausiais būdais prievartaudami moteris, taip tikisi užkariauti jų meilę. Šiame romane autorius kūrybingai vaizduoja meilės beprotybės pasekmes, meilės išsipildymo laukimo, meilę be atsako. Autorius kartu su knygos herojais klausia: „Negi nėra svarbesnių dalykų už meilę?“. Ir atsako – už meilę gali būti svarbiau tik karas ir keršto troškimas. O už karą – tik meilė. Šie dalykai romane eina koja kojon kartu ir sukuria uždaro rato įspūdį.
Grožis, magija, meilė, žiaurumas, kerštas, beprotybė, prievarta, kraujomaiša, mirtis ir nemirtingumas – raktiniai žodžiai, kuriais norisi apibūdinti šį tirštą, gaivališką, jausmingą romaną. Visa tai apjungiant su istorija ir svarbiausiais Indonezijos kelių kartų įvykiais, skaitytojai tikrai gali imti lyginti Kurniawaną su Márquezo kūryba. Tačiau Kurniawano personažai yra pasmerkti nusivylimui ir liūdesiui, o galutinis „Grožis lyg žaizda“ rezultatas yra tamsesnis ir sudėtingesnis nei „Šimtas metų vienatvės". Romane yra daug fizinio ir seksualinio smurto, tačiau nė viena scena ar istorija neatrodo nepagrįsta – kiekviena detalė atrodo būtina, tinkamai aprašyta ir patalpinta į sau priklausančią vietą. Supranti, kad Devi Aju šeimos istorija tėra galinga metafora, per kurią perteikta tragiškas Indonezijos istorijos atspindys.
„Grožis lyg žaizda“ nėra lengvai skaitoma knyga, tačiau rekomenduojama ieškantiems ryškių, išskirtintinių skaitinių, prisodrintų magiškojo realizmo, mitologinių, istorinių detalių ir puikios satyros.
