Jai paskirta vaistų terapija gyvenimui prailginti. Heizelei diagnozuotas skydliaukės vėžys, kurio metastazės išplitusios plaučiuose. Nepaisydama mirtinos diagnozės mergina stengiasi išmokti gyventi su liga. Net ir sunkiausiomis akimirkomis ji sugeba juokauti, skaityti knygas ir įsimylėti septyniolikametį Augustą, „kuris prieš pusantrų metų buvo paliestas osteosarkomos“. Dėl šios priežasties iš dalies jis neteko vienos kojos.
Kaip ir dauguma vėžiu sergančių vaikų, Heizelė pasižymi neįprasta branda. Dėl ligos negalinti vaikščioti į mokyklą, ji praleidžia gausybę laiko mokydamasi namie. Be to, ji kovoja su nefunkcionuojančiu kūnu ir gąsdinančiais priepuoliais intensyvios slaugos skyriuje, kur jai tenka miegoti su deguonies balionu ir mašina, kuri stumdo orą „į ir iš mano niekam tikusių plaučių“. Heizelė puikiai supranta, kad jos gyvenimą turinčios prailginti cheminės medžiagos ją tik dar labiau naikina.
Kaip ir dauguma vėžiu sergančių vaikų, Heizelė pasižymi neįprasta branda. Dėl ligos negalinti vaikščioti į mokyklą, ji praleidžia gausybę laiko mokydamasi namie. Be to, ji kovoja su nefunkcionuojančiu kūnu ir gąsdinančiais priepuoliais intensyvios slaugos skyriuje.
Ji ypač mėgsta romaną „Didingas skausmas“. Nuo vėžio mirštanti pagrindinė veikėja joje kalba apie save kaip apie pašalinį poveikį. O „vėžiu sergantys vaikai dažniausiai yra negailestingos mutacijos, kurios dėka gyvuoja Žemės bioįvairovė, pašaliniai poveikiai“, – tvirtina Heizelė. Kitaip nei rašė Shakespeare‘as, dėl likimo kaltos žvaigždės, o ne mes patys.
Heizelės baimė įskaudinti žmones, kuriuos ji myli, atsiskleidžia frazėje „Aš esu granata“. Baimė sutriuškinti šalia esančius žmones kliudo tiek santykiams su vaikinu, tiek pasunkina ryšį su tėvais.
„Šiame pasaulyje tik vienas dalykas yra blogesnis nei mirtis nuo vėžio, kai tau šešiolika“, – aiškina pagrindinė knygos veikėja. – Tai turėti vaiką, kuris miršta nuo vėžio.“
Žūtbūtinis Heizelės noras sužinoti, kas nutiko „Didingo skausmo“ veikėjos motinai, atskleidžia nerimą dėl savo mamos likimo. Ar po jos mirties mama nustos buvusi mama? Kuomet fondo rėmėjai nuperka Heizelei bilietą pas mylimo romano autorių, ji susiduria su Anos Frank tėvo Otto Franko liudijimu. Ir ji prieina prie išvados, kad jis „nebėra tėvas, tėra paliktas su dienoraščiu, o ne žmona ir dvejomis dukromis“.
Vos grįžusią namo į Indianapolį, tėtis Heizelę įtikina, kad ji savo apmąstymais, juoku, grožėjimusi ir gedulu atspindi visatos pilnatvę, o „aš tikiu, kad visata nori likti pastebėta“, – aiškina pagrindinės veikėjos tėvas. Kitaip tariant, knyga pasiūlo mintį, kad vėžiu sergantys paaugliai atlieka savotišką misiją Žemėje.
Pasak autoriaus, vėžio nulemtas nerimas skatina asmenybės pokyčius, jos vidinį augimą. Heizelės brandus požiūris susiformavo jai besidomint kokybiška literatūra ir per jos sąlytį su kompiuteriniais žaidimais ir net interneto svetainėmis.
Romano protagonistė yra puikų humoro jausmą turinti realistė, savo elgesiu su kaupu sumokanti skolą visatai ne tik už save, bet ir už tuos, kurie dar netapo asmenybėmis.
Sukurti Heizelės personažą rašytoją J.Greeną paskatino vėžiu sirgusios šešiolikametės paauglės Esteros Earl dienoraščių ir laiškų rinkinys „Ši žvaigždė neužges“. Rašytoją įkvėpusi mergina mirė būdama šešiolikos metų 2010 metais.