Nuo rankraščių iki plokštelių
Kaip kalbėjo rašytojas, universitetui dovanojami daiktai jam pačiam yra labai brangūs, o specialią konferenciją jis surengė tam, kad paaiškintų tokio sprendimo motyvus.
„Aš neturiu vaikų, ir yra tikimybė, kad mano rankraščiai ir kiti svarbūs daiktai gali pasimesti ar dingti“, – kalbėjo 69-erių H.Murakami.
Rašytojo dovaną, kaip nurodo universitetas, sudaro kitose šalyse išleistų H.Murakami knygų kopijos, rankraščiai, laiškai, kuriuos autorius rašė ir gavo iš kitų rašytojų, didelė jo sukauptų muzikos įrašų kolekcija – H.Murakami garsėja kaip džiazo muzikos gerbėjas, o savo kolekcijoje turi per 10 tūkst. įvairių šio muzikos žanro vinilinių plokštelių.
H.Murakami žada, kad jei sugebės rasti užrašus, kuriuose sugulė „Norvegų girios“ istorija, jis juos taip pat padovanos universitetui. Skaičiuojama, kad vien šios knygos parduota daugiau nei 10 mln. egzempliorių, kai visos kūrybos parduota daugiau nei 50 mln. egzempliorių.
„Rašiau beveik 40 metų, tad susikaupė nemažai rankraščių ir su tuo susijusių užrašų. Jiems nei mano namuose, nei darbo vietoje nėra pakankamai vietos“, – dėsto rašytojas.
Pasak jo, viską sukaupti ir laikyti vienoje vietoje būtų itin patogu.
Įkurs specialų centrą
Waseda universitetas ketina įkurti specialų studijų centrą, kuriame bus galima rasti H.Murakami knygas, jo kauptus ir mėgstamus muzikos įrašus.
„Negalėčiau būti laimingesnis žinodamas, kad tai padės tiems, kas studijuos mano kūrybą“, – sako rašytojas.
Tokijo Kejo universiteto Amerikos literatūros profesorius Takayuki Tatsumi sako, kad tokio centro įkūrimas būtų labai svarbus, nes pasaulyje yra daug tyrinėtojų, kurie savo moksliniuose darbuose analizuoja H.Murakami kūrybą.
Pasak profesoriaus, apie H.Murakami kūrybą buvo surengtos kelios tarptautinė akademinės konferencijos.
Pastebimas viešumoje
Nors H.Murakami žinomas kaip rašytojas, kuris vengia viešumos, pastaruoju metu jis maloniai stebina savo gerbėjus.
Rašytojas visus nustebino rugpjūtį dalyvaudamas vienoje radijo laidoje, kur kalbėjo apie savo mėgstamą muziką. Vėliau knygų „Norvegų giria“, „Avies medžioklė“ autoriaus balsą jo gerbėjai galėjo išgirsti dar vienoje laidoje. Teigiama, kad jau suplanuotas dar vienas H.Murakami dalyvavimas radijo laidoje.
Pats rašytojas prabilo apie norą surengti koncertą, kuriame jis grotų muziką iš savo sukauptos asmeninės vinilinių plokštelių kolekcijos. Tai nebūtų naujiena pačiam H.Murakami, nes prieš tapdamas rašytoju jis Tokijuje buvo atidaręs džiazo barą.
H.Murakami už savo kūrybą yra gavęs ne vieną apdovanojimą, tarp kurių yra ir 2006 metais gautas Franzo Kafkos prizas, ir 2016 metais atsiimtas Hanso Christiano Anderseno literatūrinis apdovanojimas. Nors kasmet rašytojo pavardė minima tarp galimų prestižinės Nobelio premijos laureatų, šios premijos jis nėra gavęs.
Tiesa, tokią galimybę H.Murakami turėjo šiemet, kai, neteikiant Nobelio literatūros premijos, jai buvo sukurtas alternatyvus prizas, kuriam buvo nominuotas ir Japonijos rašytojas. Tačiau jis pats organizatorių paprašė pašalinti jį iš pretendentų į prizą, nes, kaip tuomet nurodė H.Murakami, jis nenori viešumos ir nori koncentruotis į kūrybą.
kitų haruki Murakami knygų recenzijos
- „Aklas gluosnis, mieganti moteris“ (2018 m.)
- „Išgirsk vėjo dainą“ (2017 m.)
- „1973-iųjų kiniškas biliardas“ (2017 m.)
- „Vyrai be moterų“ (2015 m.)
- „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ (2015 m.)
- „Visi Dievo vaikai šoka“ (2013 m.)
- „Ką aš kalbu, kai aš kalbu apie bėgimą“ (2012 m.)
- „1Q84“ – pirma ir antra dalis (2010–2011 m.)
