kitų haruki Murakami knygų recenzijos
- „Išgirsk vėjo dainą“ (2017 m.)
- „1973-iųjų kiniškas biliardas“ (2017 m.)
- „Vyrai be moterų“ (2015 m.)
- „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ (2015 m.)
- „Visi Dievo vaikai šoka“ (2013 m.)
- „Ką aš kalbu, kai aš kalbu apie bėgimą“ (2012 m.)
- „1Q84“ – pirma ir antra dalis (2010-2011 m.)
H.Murakami kūrybą Lietuvoje leidžia leidykla „Baltos lankos“, kuri jau patvirtino, kad šis naujas visame pasaulyje populiaraus rašytojo romanas bus išleistas ir lietuvių kalba. Tačiau dar nėra aiški knygos pasirodymo data.
Pastarąjį kartą H.Murakami romaną buvo išleidęs prieš ketverius metus – tuomet pasirodė „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“. Vien šios knygos tiražas, kaip buvo planuojama, turėjo siekti 500 tūkst. egzempliorių, tačiau jau pirmąją prekybos dieną knygos išpirkta per 350 tūkst. egzempliorių.
Šie skaičiai iliustruoja milžinišką susidomėjimą H.Murakami kūryba.
Visgi pats rašytojas nėra linkęs daug bendrauti su žiniasklaida ir atsiverti visuomenei. Jį retai galima išvysti ir viešumoje, jos jis vengia. Pavyzdžiui, šiemet nusprendus neteikti Nobelio literatūros premijos, buvo įsteigtas alternatyvus literatūrinis prizas, o H.Murakami buvo atrinktas tarp keturių kandidatų jį gauti. Tačiau pats autorius iš Japonijos susisiekė su prizą įsteigusia organizacija „The New Academy“ ir paprašė iš šio pretendentų ketverto jį išbraukti. Kaip tuomet rašė „The Guardian“, H.Murakami teigė, kad jam yra garbė būti nominuotam, tačiau jis nori išvengti žiniasklaidos dėmesio ir koncentruotis į savo kūrybą.
Tačiau pasirodžius „Killing Commendatore“ H.Murakami leidiniui „The New York Times“ atskleidė daugiau detalių ne tik apie savo naują romaną anglų kalba, bet ir pačios kūrybos ypatumus.
Laukimo nauda
Paklaustas, kaip gimė romano „Killing Commendatore“ idėja, H.Murakami sako, kad ir pats gerai to nežinantis.
„Mintį pasiėmiau iš savo gilumos. Netikėtai panorau užrašyti pastraipą ar dvi – neturėjau supratimo, kuo tai baigsis“, – pasakoja H.Murakami.
Galiausiai šie užrašai nugulė į rašomojo stalo stalčių, ir, pasak rašytojo, tuomet liko tik laukti to momento, kai jis suprato, kad gali iš šių užrašų sukurti knygą.
„Reikia sulaukti tinkamo momento, jis ateina. Reikia tikėti, kad idėja atsiras. O tikėjimo aš turiu, nes rašau jau beveik 40 metų ir žinau, kaip tai reikia daryti“, – sako rašytojas.
H.Murakami sako ne tik rašantis, tačiau ir užsiimantis kūrinių vertimais. Tai, pasak jo, yra puikus užsiėmimas, kol yra laukiama idėjos knygai: „Tuomet aš vis tiek rašau, bet tai būna ne mano vienintelio parašytas romanas. Tai daugiau kaip treniruotė, pasiruošimas.“
Siurrealaus pasaulio gimimas
Neretai pats H.Murakami vadinamas mistikos meistru. Jo kūryboje dažnai galime išvysti siurrealų pasaulį, tačiau pats rašytojas tikina gyvenime esąs realistas ir praktiškas žmogus.
„Tačiau kai kuriu, leidžiuosi į keisčiausias ir paslaptingiausias vietas savyje. Ką aš darau, vadinama savęs tyrinėjimu. Jei jūs užsimerktumėte ir pasinertumėte į save, galėtumėte pamatyti kitokį pasaulį. Tai lyg tyrinėti kosmosą, tačiau tai daryti viduje“, – pasakoja daugiau nei į 50 užsienio kalbų išverstų knygų autorius.
Pasak jo, ši kelionė žmogaus viduje yra pavojinga ir kartu gąsdinanti, tad svarbu žinoti, kaip iš jos grįžti.
„Žmonės dažnai manęs klausia, kokią reikšmę turi vieni ar kiti dalykai? Bet aš negaliu to paaiškinti. Aš kalbu apie save ir kalbu apie pasaulį metaforiškai, o analizuoti ir paaiškinti metaforų negalima – tiesiog reikia priimti tokią formą. Knyga – tai metafora“, – kalba rašytojas.
Įkvėptas „Didžiojo Getsbio“
Naujas rašytojo romanas įkvėptas „Didžiojo Getsbio“ knygos. Jame autorius iš Japonijos vėl imasi sau įprastų temų – vienatvės, nepritapimo visuomenėje, kalba apie meną ir karą.
Pats H.Murakami sako, kad garsiąją F.S.Fitzgeraldo knygą skaitė paauglystėje – šešiolikos ar septyniolikos metų – ir buvo sužavėtas šia istorija, nes ji pasakojo apie svajones ir kaip žmonės elgiasi, kai svajonės žlunga.
„Tai labai svarbi tema man ir nemanau, kad ši knyga kalba tik apie amerikietiškąją svajonę, bet apskritai apie jauno žmogaus svajones“, – svarsto H.Murakami.
Paklaustas, apie ką pats svajoja, rašytojas sako to nedarantis arba darantis labai retai – kartą ar du per mėnesį.
„Aš neprivalau svajoti, nes aš rašau“, – pasakoja romano „Killing Commendatore“ autorius.
