Ši XIV Dalai Lamos biografija – palaiminta paties Jo Šventenybės – autentiškas liudijimas apie vieno iškiliausių pasaulio dvasinių lyderių gyvenimą. Knygos autorius Tenzinas Geičė Tetongas keturis dešimtmečius buvo artimas Dalai Lamos pagalbininkas, šeimos draugas, asmeninis sekretorius. Knygos projektą inicijavo ir visokeriopai rėmė jaunesnysis Dalai Lamos brolis Ngari Rinpočė, ištikimas Tenzino Geičės Tetongo bičiulis.
1959-aisiais Dalai Lamai pabėgus į Indiją jam tebuvo dvylika, tačiau jis puikiai prisimena lemtinguosius Tibeto įvykius. Šie vyrai visokeriopai padėjo kurti Tibeto bendruomenę tremtyje. Jie pasakoja asmenišką, nuostabią, intymią, dažnai negirdėtą istoriją apie XIV Dalai Lamą – brolį, draugą, lyderį.
Knygoje pateikiamas ne tik spalvingas artimiausių Jo Šventenybės rato žmonių pavaizduotas Dalai Lamos portretas, bet ir pačių tibetiečių lūpomis pasakojama kupina neramumų Tibeto istorija, atsiskleidžiama turtinga jo kultūra ir svarbiausi budizmo mokymo principai. Leidinys gausiai iliustruotas, skaitytojai knygoje ras ir anksčiau neskelbtų, unikalių nuotraukų.
„Manau, kad susidurdami su šiandienos iššūkiais žmonės privalės išsiugdyti stipresnį visuotinės atsakomybės jausmą. Kiekvienas privalome išmokti dirbti ne tik sau, savo šeimai ar tautai, bet ir visos žmonijos labui. Visuotinė atsakomybė – svarbiausias žmonijos išlikimo veiksnys. Tai tvirčiausias taikos pasaulyje pagrindas,“ – Jo Šventenybė XIV Dalai Lama.
Knygos autorių Tenziną Geičę Tetongą su Dalai Lamo institucija sieja glaudi istorija. Jo tėvas buvo vienas iš XIII Dalai Lamos asmeninės apsaugos vadovų, o senelį ir prosenius už tarnystę Tibetui ne kartą apdovanojo ankstesnieji Dalai Lamos. Gimęs 1943 m. Lhasoje, Tenzinas Geičė Tetongas 1961 m. pradėjo dirbti Tibeto administracijos tarnyboje.
Vėliau buvo paskirtas į Jo Šventenybės Asmeninę tarnybą. Iki 2007 m. dirbo jo asistentu, vertėju, lydėjo Jo Šventenybę į užsienio keliones, 1973 m. kartu dalyvavo susitikime su Romos popiežiumi Pauliumi VI Vatikane, 1979 m. vyko į pirmąją istorinę kelionę po JAV, 1989 m. dalyvavo Nobelio taikos premijos įteikimo ceremonijoje Osle. Taip pat buvo Informacijos ir tarptautinių santykių departamento direktoriaus pavaduotoju, XX a. devintajame dešimtmetyje įsteigė Tibeto sveikatos departamentą.
Kaip teigia knygos autorius: „Šia knyga būtų sunku aprėpti visą Jo Šventenybės gyvenimą, įsitikinimus, mokymus ir įtaką. Pasistengiau pateikti Dalai Lamos istoriją – tokią, kokią ją pamačiau aš – įpindamas savo pastebėjimų ir atskleisdamas savo patirtis iš drauge praleistų metų. Šiame leidinyje pateikiamos nuotraukos – nepaprastos, kai kurios jų yra paimtos iš asmeninių Jo Šventenybės albumų ir niekada anksčiau nepublikuotos.
Jane Moore – ištikima tibetiečių draugė dovanojo mums savo kelių dešimtmečių nuotraukų apdorojimo ir fotografijos studijų patirtį. Ji mūsų knygai atrado tikrų brangakmenių – kartais dėl vienos vienintelės nuotraukos panaudojimo įkalbinėdama jos turėtojus ištisus mėnesius“.
„Kartą atėjau susitikti su Dalai Lama jo rezidencijoje. Radau jį sėdintį ant grindų priešais išrinktą žibalinę krosnelę. Jos dalys buvo tvarkingai sudėtos greta. Neabejoju, kad Jo Šventenybė gerokai užtruko, kol vėl ją surinko“, – knygos autorius.
Ir niekas šios istorijos nepapasakos geriau nei senas mano draugas, ištikimas Tibeto vadovybės narys Tenzinas Geičė Tetongas.
Knygos autoriui antrina XIV Dalai Lamos brolis, Ngari Rinpočė: „Aš rėmiau šios knygos sumanymą nuo pat jos užgimimo dienos, nes Jo Šventenybės istorija svarbi visai žmonijai. Ir niekas šios istorijos nepapasakos geriau nei senas mano draugas, ištikimas Tibeto vadovybės narys Tenzinas Geičė Tetongas. Jo šeima Tibeto istorijoje suvaidino svarbų vaidmenį ir tarnavo iš eilės ne vienam Dalai Lamai. Jis tęsė šeimos tradiciją ir dirbo Jo Šventenybės asmeninėje tarnyboje beveik keturis dešimtmečius.
Per šiuos metus mes visi kaip draugai, kolegos – o dabar ir kaip į užtarnautą poilsį išėję vyrai – dalijomės didžiausiais džiaugsmais ir sunkiausiais rūpesčiais. Pačiomis tamsiausiomis akimirkomis, kai mane kamavo depresija, Tenzinas Geičė mane lankydavo ir kviesdavo eiti kartu pasivaikščioti ar paplaukioti. Kartą aš atkakliai nepaisiau jo kvietimo, bet netrukus atsisukęs pamačiau, kad jis, norėdamas atkreipti mano dėmesį, stovi atsistojęs ant rankų.
Tuo metu jis tebebuvo vienuolis ir dėvėjo vienuolio drabužius, taigi man liko tik pratrūkti juoku ir paklusti jo raginimui. Kurdami šią knygą turėjome progos ilgas valandas diskutuoti, prisiminti daugelį panašių istorijų ir krėsti juokus – toks buvo mūsų bendravimas ir visus ankstesnius penkiasdešimt metų. Viliuosi, kad ši knyga bus liudijimas to, kuo gyvena tibetiečiai, vedami mūsų dvasinio lyderio, mano vyresniojo brolio, Jo Šventenybės XIV Dalai Lamos“.
