Bičiuliai, panašūs į I.Veisaitę
Šią knygą sudarė Reda Pabarčienė, tačiau ji pati pristatymo metu kalbėjo, kad būtų sunku išvardinti žmones, kurie prisidėjo prie šios Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistos knygos.
DAUGIAU INFORMACIJOS APIE VILNIAUS KNYGŲ MUGĘ RASITE ČIA
„Jei sudėtum visų šių žmonių portretą, tai jis išeitų panašus į Ireną“, – kalbėjo R.Pabarčienė.
-
Donaldas Kajokas dalijosi nuostaba ir šypsojosi kalbėdamas apie savo kūrybą: „Neblogi eilėraščiai“
-
Ukrainiečių rašytojas, stojęs į kovą prieš Rusiją: į Lietuvą atvyko tiesiai iš fronto
-
Ieškomiausios: kokias knygas šiemet mugės metu labiausiai perka lietuviai?
-
Romaną parašiusi D.Kalinauskaitė: „Mano novelinė prigimtis niekur neišgaravo“
Ji sakė, kad ryškią Lietuvos kultūros asmenybę I.Veisaitę knygoje prisimena daug žmonių iš skirtingų pasaulio kampelių – Niujorko, Liuksemburgo, Prahos, Varšuvos, Lietuvos.
„Tai žmonės, kurie žvelgdami į Ireną Lietuvą sukuria kaip reikšmingą tarptautiškumo areną – jų žvilgsnių dėka Lietuva tokia tampa“, – sakė knygos sudarytoja.
Du dalykai
Šiame leidinyje savo prisiminimais apie I.Veisaitę dalijasi įvairių profesijų žmonės, o kai kurie jos bičiuliai jau nespėti pakalbinti – iškeliavo Anapilin, apgailestavo knygos sudarytoja.
„Yra tokių knygoje publikuojamų autorių, kurie Ireną atsimena per vaizdą, kiti per fotoobjektyvą. Pavyzdžiui, Juozas Statkevičius fiksuoja, kaip ji rengėsi“, – pasakojo R.Pabarčienė.
„Irena buvo kaip kekė apkibusi žmonėmis“, – pridūrė ji ir akcentavo, kad I.Veisaitė buvo dama, liudininkė ir herojė.
Šioje knygoje nugulė ne tik I.Veisaitės bičiulių žodžiai, bet ir pačios teatrologės laiškai, tad galima iš arčiau išvysti ir perskaityti ir kitaip išgirsti šią ryškią lietuvių asmenybę.
Knygą parengti truko dvejus metus – prie jos dirba dešimties žmonių kolektyvas.
„Sudarant knygą rūpėjo du dalykai – tiesa ir kad būtų konkretūs atsiminimai, asmeniški. Labai rūpėjo, kad viskas ir filologiniu požiūriu gerai atrodytų. Rūpėjo, kad būtų intriga ir drama“, – pristatyme pasakojo knygos sudarytoja.
Kokia buvo I.Veisaitė
Knygos pristatyme dalyvavęs eseistas Vytautas Toleikis pasakojo, kad jo mama yra sakiusi, jog jį patį I.Veisaitė buvo tarsi užbūrusi.
„Irena tikrai turėjo maginių galių“, – kalbėjo jis.
V.Toleikis sakė, kad iš I.Veisaitės išmoko, kaip reikia su nepažįstamais žmonėmis užmegzti pokalbius, nebūti šykščiam, suvesti žmones vienus su kitais.
„Daryti pozityvius sąmokslus“, – šypsojosi V.Toleikis pridūręs, kad I.Veisaitė buvo ugninga, gyva, temperamentingas asmenybė.
„Irena kūrė pasitikėjimą, ko sovietiniais laikais trūko“, – dalijosi prisiminimais jis.
Tuo metu knygos pristatyme dalyvavusi Diana Vilytė sakė, kad kalbėti trumpai apie I.Veisaitę yra neįmanoma misija. Ji prisiminė, kaip kartu su teatrologe dirbo Atvirosios Lietuvos Fonde.
„Irena nesimokė nieko apie vadybą. Nieko nežinojo apie komunikaciją“, – pabrėžė D.Vilytė ir akcentavo, kad tai, kaip viską darė I.Veisaitė, nors galbūt neturėjo tam tikrų žinių, kitiems reikėtų tik pasimokyti.
„Tai, kaip ji bendraudavo su žmonėmis, šiuolaikinė psichologija traktuoja kaip šiuolaikinę lyderystę“, – kalbėjo D.Vilytė.
Ji prisiminė, kad I.Veisaitė viską žinodavo apie savo aplinkos žmonių šeimas, vaikus, santykius ir visuomet sugebėdavo padėti.
„Turėjo labai stiprų atsakomybės jausmą. Bet tai, kaip ji dalijosi atsakomybe su kitais, mažai kas gali“, – knygos pristatyme „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“ kalbėjo D.Vilytė.
Eidama 93-iuosius metus Lietuvos literatūrologė, teatrologė Irena Veisaitė mirė 2020 metų gruodžio 12 dieną.
