M.Martinaitis užsiėmė ir akademine, publicistine veikla, V.Sventicko teigimu, todėl ir sunku įsivaizduoti, kada radosi „Lyrika“. „Ko gero, Marcelijus norėjo, kad knyga būtų be tarpinių, epinių žanrų, pavyzdžiui, „Kukučio baladžių“. Palyginus tai nedidelė lyrikos knyga“, – teigė jis.
Ką naujo atskleidžia šis leidimas?
Ką naujai išleistos „Lyrikos“ eilėraščiais M.Martinaitis norėjo pasakyti? „Prieš išeidamas jis rengė paskutinę savo rinktinę. Dabar bandėme ištardyti rengėjo, bet iki galo nepavyko“, – juokavo D.Kuolys. „Dėl šios priežasties nėra aišku, kuo ji papildyta ir ką pats M.Martinaitis buvo atrinkęs.“
Kaip teigė D.Kuolys, „Lyrika“ – tarsi testamentinė knyga ir ją turėtume taip skaityti: „Galima suprasti, jog 1 ir 2 skyriai sudaryti paties poeto. Susidaro bendras įspūdis, kad M.Martinaičiui rūpėjo paliudyti poeto misiją, kurią jis prisiėmė sovietmečiu, tautinės bendruomenės nesusitaikymą su režimu, ištikimybę tautai ir jos tradicijoms. Man atrodo, kad svarbu išgirsti M.Martinaitį, norėjusį tarti šiai visuomenei paskutinį savo žodį.“
„Dėl šios priežasties bandžiau šią knygą sieti su „Papirusai iš mirusiųjų kapų“, kurioje Marcelijus deklaruoja tikrąją poeto misiją. Tai akivaizdu iš eilėraščių atrankos principų, kuriuose nėra „Kukučio baladžių“. Jis perteikė prigludimą prie savo bendruomenės, žemės, išlikimo filosofiją ir politiką. Būtent tai prieš išeidamas jis ir bandė parodyti“, – sakė jis.
Rinkinio autentiškumas ir romantiškasis 4 skyrius
„Akivaizdu, kad šio rinkinio laboratorija – labai įdomi. Pats būdamas puikus filologas G.Bleizgys turėtų imti ir šias kortas atskleisti. Įdomu, kokius tekstus dėjo pats Marcelijus? Poetas yra išleidęs ne vieną rinktinę, bet šiuo atveju svarbūs eilėraščiai iš pirminių rankraščių, jų redakcijos ir kiti dalykai“, – sakė D.Kuolys.
15min paklausus, kas buvo pakeista, G.Bleizgys atsako: „Juk labai aiškiai pasakiau, kad nesakysiu. Nes tą galiu pasakyti tik žinantiems, kas buvo prieš tai. Čia nėra abstrakčių kalbų ir per 5 min. to atskleisti – neįmanoma. Pirma, šio rinkinio eilėraščiai ne visi tokie, kokius mes žinome. Tegul skaitytojai skaito knygą ir žiūri. Knyga sudaryta iš 4 dalių. 1 ir 2 skyriai – M.Martinaičio sudaryti pilnai ir ten minimaliai kažką keičiau, 3-asis – pradėtas, bet nebaigtas, todėl ten pridėjau poemą „Eilėraščių įsiveržimas į nakties Vilnių“. O 4-asis – artimam žmogui atskirtai padovanota knygelė, kurioje eilėraščiai sudėti tokie, kokie buvo. Išėmiau tik vieną, kuris kartojosi. Šiame skyriuje pats M.Martinaitis sudėjo daug itin rimtų eilėraščių <...> Neturėjau daug laisvės ir šioje vietoje norėjau, kuo mažiau prikišti savo ranką.“
Renginyje paaiškėjo, jog 4-asis skyrius sudarytas iš autentiškos, džiovintomis gėlėmis puoštos, paties M.Martinaičio sudarytos knygos, kuri buvo dovana poeto žmonai – Gražinai Marijai Martinaitienei. Deja, G.M.Martinaitienė nesutiko knygos parodyti portalui.
„Jaunesni ar mažiau susipažinę su autoriaus kūryba nieko nepastebės. Tačiau turintys su šia kūryba santykį, atras naują santykį. Čia eilėraščiai sudėti tematiškai ir kartais labai netikėtai įprasti eilėraščiai atsiskleidžia kitu kampu. Tą padariau ne aš, bet pats autorius. Čia šios knygos esmė“, – pasakojo G.Bleizgys.
Prieš sudarinėdamas knygą, G.Bleizgys skaitė visus rinkinius, išleistus pirmąjį kartą. „Ten kai kurie dalykai buvo suspausti ir atrodė visai kitaip, o čia atsiskleidžia įvairaus laikotarpio eilėraščiai. Ši knyga labai visuomeniška – joje atsiveria individo ir bendruomenės santykis“, – teigė G.Bleizgys.
Kaip teigė sudarytojas, mes negalime žinoti kaip dar M.Martinaitis būtų keitęs šią knygą: „Juk jis ją pradėjo kaip grynąją lyriką. Čia sudėti eilėraščiai, kurie jam pačiam atrodė meniškai vertingiausi, ir sugulė tam tikromis temomis. Anot jo paties ir jo žmonos, dėliodamas net su šypsena jis sakė: „O! Čia visai neblogai!“
Ar G.Bleizgys savo ruožtu padarė pakitimus poetikoje? „Tikrai ne, buvo dalykų dėl kablelio, didžiosios raidės, taško. Tačiau mėginau atsekti ar tai – korektūros klaida, ar sąmoningas žingsnis? Keletoje vietų galėtų būti abejonių, tačiau tai tėra smulkmenos. Ši knyga – autentiška.“
