„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Išleista knyga apie Nepriklausomybės Akto signatarą Juozą Dringelį liudija jį buvus tikru Lietuvos patriotu

Vilniuje, Signatarų namuose, ir Varėnos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pagerbtas 2015–ųjų vasarą į Amžinybę išėjęs iškilus tautietis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalistas ir politikas Juozas Dringelis. Čia vyko Varėnos bibliotekininkių Laimutės Cibulskienės ir Elenos Glavickienės knygos „Juozas Dringelis“, kurią išleido Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų klubas, sutiktuvės.
J.Dringelio knygos pristatymas
J.Dringelio knygos pristatymas / Rūtos Averkienės nuotr.

Jaukiuose knygos pristatymo vakaruose dalyvavusi gerbiamo Juozo žmona Valė, giminaičiai, jo bendraminčiai bei visi, kam brangus šio žmogaus atminimas, prisiminė įdomiausius šios neeilinės asmenybės gyvenimo ir veiklos aspektus. Renginius vedusi jo bendražygė, Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, kalbėdama apie svarbiausias bendro darbo akimirkas, pažymėjo, kad Juozas Dringelis buvo tikras dzūkas savo siela, nuoširdus ir patikimas žmogus. „Gimęs ir augęs Varėnos rajono miškuose pasislėpusiame Pabaronės kaime, Juozas visą gyvenimą buvo tikras gamtos vaikas, optimistas ir tikras lietuvininkas iš prigimties. Nors jis buvo Varėnos rajono tarybos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, kai prasidėjo Atgimimas, Varėnos sąjūdiečiai rinkosi jo kabinete. 1990–aisiais Juozas atvira širdimi balsavo už Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą, buvo vienas iš Sąjūdžio „sielų“. Jis visiškai tikėjo mūsų valstybės likimu, kad esam tvirti žmonės ir kad reikia turėt kantrybės“,– kalbėjo B. Valionytė. Ji pasidžiaugė, kad puikių knygos autorių skrupulingai surinktos informacijos ir įvairios dokumentinės medžiagos dėka knygoje – tikras gyvybingas Juozas. Šios knygos nebus knygynuose, ji bus padovanota mokykloms ir bibliotekoms.

Knygos autorės, Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojos Laimutė Cibulskienė ir Elena Glavickienė papasakojo, kaip buvo renkama informacija knygai. Patyrusioms bibliotekininkėms nebuvo labai sunku surinkti medžiągą. „Rinkome kopijas, kas buvo išspausdinta. Rėmėmės nacionalinės bibliografijos duomenų banku. Valerija Dringelienė sutiko mums patalkinti, surinko namuose buvusią medžiagą. Svarbiausia buvo jo rankraščiai. Jie padėjo parašyti tas knygos dalis apie senelius, tėvus, brolius, asmeninį gyvenimą, apie Sąjūdžio veiklą, kraštotyrinį darbą. Daug rėmėmės rajono spauda, Sąjūdžio laikraščiu „Varpilė“, įvairiais dokumentais. Stengėmės knygoje kiek galima labiau atskleisti šią iškilią mūsų krašto asmenybę“, – kalbėjo knygos autorės.

Išties, ši knyga – puikus liudijimas apie tai, ką gali dėl savo šalies padaryti gimtąjį kraštą mylintis žmogus. Įdomus pasakojimas apie paprastą, darbštų, kuklų žmogų, kuriam istorinės aplinkybės nutiesė kelią į didžiąją politiką ir pašaukė valstybės atkūrimo darbams. Knygoje gausu pasakojimų apie jo senelius, tėvus, brolius, mokymąsi, studijas ir darbą, gausu prisiminimų ir svarbiausias gyvenimo akimirkas liudijančių nuotraukų.

Juozas Dringelis, iki Atgimimo dirbęs Varėnos ir Eišiškių rajoninių laikraščių žurnalistu bei Varėnos rajono tarybos vykdomojo komiteto sekretoriumi, 1988 metais aktyviai įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo vienas iš Varėnos rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kūrėjų, Varėnos seimelio narys, Sąjūdžio Varėnos tarybos narys. 1990 metais jis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Auščiausiosios tarybos deputatu Varėnos rinkimų apygardoje. Toliau dvi kadencijas dirbo Seime. Juozas Dringelis gerai suprato pietryčių Lietuvos gyventojų problemas ir skyrė didelį dėmesį joms spręsti. Būdamas kraštotyrininkas, rinko medžiagą apie savo rajoną, išspausdino apie trisdešimt kraštotyros darbų, išleido knygą „Varėnos rajonas“.

„Nepriklausomybės Atkūrimo Akto tekstas man, kaip ir daugumai deputatų sąjūdininkų, buvo žinomas iš anksto, tačiau jo klausydamasis tą kovo 11-osios vakarą ir matydamas salės priekyje vietoje sovietinių simbolių kylančią mūsų trispalvę, negalėjau sulaikyti džiaugsmo ašarų. Regis, džiūgavome visi, tartum viena tautos valią pareiškusi šeima“,– apie Kovo 11-ąją rašė signataras J.Dringelis. 2000-aisiais jis apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Jautriais ir linksmais prisiminimais dalijosi žmona Valė, sūnus Giedrius, broliai, bendražygiai ir kiti signatarai. Žmona Valerija prisiminė: „Su Juozu susitikom 1953 m. rudenį vidurinėje mokykloje. Buvo graži draugystė, vėliau sukūrėme šeimą. Visą gyvenimą viską darėme ranka rankon, sutardami ir pasitardami. Juozas buvo uždaras, jei kas nors blogai būdavo, nesakydavo, kad šeima nesijaudintų. Dėka jo gerumo, nuoširdumo mūsų šeimą mylėjo visi giminės. Juozas labai mylėjo savo vaikus, marčias ir anūkus. Mes iš didelių šeimų, tad gyvenimas nebuvo lengvas. Ačiū visiems, kurie rėmė ir palaikė. Juozui, žinoma, didelis džiaugsmas buvo šeimos sukūrimas, vaikų gimimas, bet jis labai džiaugėsi, kai tapo deputatu, pasirašė Kovo 11–osios aktą. Jis pats ne vieną kartą sakė, kad jam tomis dienomis norėjosi verkti iš džiaugsmo“.

Sūnus Audrius kalbėjo: „Tėtis buvo fantastiškas žmogus! Labai geras ir labai pozityvus. Nors šeimoje atrodė, kad švelnus, bet gindamas idėjas, buvo tvirtas ir nepalenkiamas. Kadangi dažnai teko namuose girdėti tėvelio kalbų politinėmis temomis, tai aš mokykloje sovietiniais laikais pasisiūliau papasakoti apie politinę situaciją tuometinėje Lenkijoje. Švelniai tariant, suprastas nebuvau...“, – prisiminė sūnus.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta sakė: „Man su gerbiamu Juozu teko nemažai bendrauti ir patvirtinu tą patį – jis buvo visada pilnas optimizmo, paprastas ir šiltas žmogus, nuoširdus Lietuvos patriotas. Prisimenu pirmąjį susitikimą su Juozu jo darbo kabinete tuometiniame Varėnos vykdomajame komitete, kur rinkomės su kitais Varėnos sąjūdininkais. Jis man jau tada nebuvo panašus į „valdišką“ žmogų. Žavėjo jo paprastumas ir tuo pačiu tvirtybė, mokėjimas aiškiai formuluoti mintis. Puoselėdami Juozo Dringelio atminimą, 2016– aisiais ant namo, kuriame signataras ilgus metus gyveno, atidengėme memorialinę lentą, o štai dabar turime ir knygą, kurioje –svarbiausi ir įdomiai perteikti Juozo Dringelio gyvenimo ir veiklos akcentai. Už šią knygą dėkoju Varėnos bibliotekininkėms Laimutei bei Elenai bei ją išleidusiam Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų klubui. Džiaugiuosi, kad knyga bus padovanota mūsų rajono mokykloms ir bibliotekoms ir bus skaitoma“.

Smagiais vaikystės prisiminimais bei įdomiomis akimirkomis iš šeimos gyvenimo dalijosi visi keturi Juozo broliai. Vyriausias brolis Stanislovas sakė: „Mes su Juozu labai dažnai kalbėdavom įvairiausiomis temomis. Jis buvo raštingiausias žmogus visame vykdomajame komitete. Partijos komiteto darbuotojai, kai reikėdavo sakyti kalbas, ateidavo pas Juozą, kad jis pataisytų. Visi žinom, kur Varėnoje prasidėjo Sąjūdis. Būtų naivu manyti, kad tuometinė valdžia negirdėjo, apie ką Juozo kabinete kalbėta. Jam buvo daromas nemažas spaudimas, bet Juozas pasakė, kad jis savo pažiūrų nekeičia ir liks Sąjūdyje“. „Juozas visiems mums, broliams, buvo pavyzdys“, – tvirtino brolis Albinas. Brolis Vytautas sakė, jog iš pačių mažiausių dienų prisimena, kad Juozas jiems parveždavo „Genį“, knygų, lietuvių liaudies pasakas. „Kaime dėka brolio buvom labiausiai apsiskaitę vaikai. Jis mums išmokė šachmatais žaisti. Juozo šeima buvo traukos centras mums visiems“. Jauniausias brolis Motiejus sakė: „Juozas visada matydavo pozityvą. Niekas nematė jo surūgusio, tik labai geras žmogus sugeba juokaut sunkią valandą. Kuklus. Jis buvo iš tų politikų, kurie savo darbu įprasmino savo veiklą. Aš manau, kad jei jis šiandien būtų, jaustųsi linksmai“.

Bendraminčiai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Saulius Pečeliūnas, Eugenijus Petrovas, Rimvydas Survila, prisimindami bendrą darbą su J.Dringeliu, pažymėjo, jog šis žmogus visada turėjo ką pasakyt, jis puikiai žinojo Lietuvos istoriją, visą valstybės raidą. „Jam labai rūpėjo Lietuvos ir Lenkijos santykiai, kaip padaryti tuos santykius švelnesnius. Juozas visad rūpinosi, kad nesugriautume pagrindo, kad santykiai tarp žmonių būtų išsaugoti. Jis sugebėdavo tolerantiškai priversti priešininkus girdėti ir kitą nuomonę. Juozas beveik trisdešimt metų atidavė valstybės kūrimo darbams. Dievo dovana, kad jis dirbo Seime“, – kalbėjo signatarai.

Jis sugebėdavo tolerantiškai priversti priešininkus girdėti ir kitą nuomonę. Juozas beveik trisdešimt metų atidavė valstybės kūrimo darbams. Dievo dovana, kad jis dirbo Seime, – kalbėjo signatarai.

Apie Sąjūdžio Varėnoje kūrimo aplinkybes kalbėjo J.Dringelio bendražygiai Gediminas Jakavonis ir Eugenijus Drobelis. Jie patvirtino, kad J.Dringelis buvo sąjūdžio Varėnoje vedlys, iš kurio tikrai buvo ko pasimokyti.

Ir gausūs knygoje išdėstyti faktai, dokumentinė medžiaga, prisiminimai, ir knygos pristatymuose kalbėję J.Dringelio artimieji bei bendraminčiai liudija, kad Juozas Dringelis buvo ypatingos tolerancijos, paprastumo ir išminties žmogus, nuoširdus Lietuvos patriotas, tikras valstybininkas, visą savo gyvenimą paskyręs Lietuvai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs