Šiemet festivalio plakatą kūrė pasaulinio garso Portugalijos iliustruotojas, vienas iš leidyklos „Pato Lógico“ įkūrėjų, daugelio prestižinių apdovanojimų laimėtojas André Letria. Plakato iliustracija paimta iš knygos „Jei būčiau knyga“ (angl. „If I Were A Book“). „Šis kūrinys trumpai ir aiškiai aprašo ir pavaizduoja, ką žmogaus gyvenime reiškia knyga ir kokias galimybes ji atveria. O kai kurios knygos iliustracijos tiesiog tobulai atspindi „Nuotykiai tęsiasi“ idėją. André sutiko vieną iš iliustracijų padovanoti festivalio plakatui.
Dešimt balų festivalio vietai ir konceptui
Festivalių, skirtų visai šeimai ir dar skatinančių kokybišką laisvalaikį, Lietuvoje nėra daug, todėl pirmiausia - dešimt balų už festivalio idėją ir formatą. Anykščiai, kaip ir pats Dainavos slėnis ant Šventosios kranto dėl savo infrastruktūros yra ideali vieta šeimų festivaliui. Pats festivalio formatas tiesiog tobulai tinka vasarai – gamta, maudynės šalia esančioje upėje, susitikimai su mylimų knygelių kūrėjais, kūrybinės dirbtuvės, žygiai į mišką ir daug kitų kokybiškų pramogų, skatinančių vaikų sąmoningumą, kūrybiškumą, meilę knygai ir gamtai, pažinimo džiaugsmą. Jokių pripučiamų batutų, jokių prekybos kioskų su neoninėmis pypsinčiomis kiniškomis „fintikliuškomis“, jokių grūdalynių ir streso, kad vaikai pasimes daugiatūkstantinėje minioje (kai, pvz., būna Vilniaus knygų mugėje), jokio vartotojiškumo skatinimo, o vietoj to - vaikiškų knygų leidyklų stendai, laivelių iš medžio žievės ir popieriaus lapo dirbtuvės, tapymai ant akmenėlių, susitikimai su nykstančius gyvūnus fiksuojančia fotografe Kenijoje ar vienos iš knygos „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ heroje - arboriste „medžių gydytoja“ Inga Gaidelyte-Markevičiene. Žodžiu, randame tai, kas padeda auginti sąmoningas asmenybes, o ne prekybcentrių vergus.
Kultūrinę festivalio programą gali derinti su piknikavimu šalia esančiame papludimyje, su aktyviomis pramogomis greta įsikūrusiame „Dainavos nuotykių parke“ ar net su „Puntuko akmenio”, „Lajų tako“, „Biliūno laimės švyturio“ lankymu. Rezervuoji iš anksto visą savaitgalį Anykščiams bei šiam festivaliui ir visa šeima turi kelialapį į labai turiningą ir įvairiapusiškai kokybišką laisvalaikį.
Kokybiškas, knygoms ir gamtai draugiškas festivalio turinys
Festivalio renginių dėmesio centre vaikų ir jaunimo literatūrą pristatančios veiklos. Būrys garsių knygų kūrėjų: Kotryna Zylė, Justinas Žilinskas, Tomas Dirgėla, Inga Dagilė, Benas Bėrantas, Virgis Šidlauskas, Gina Viliūnė, Lina Itagaki, Greta Alice, Indrė ir Martynas Paviloniai ir kt. kvietė jaunuosius skaitytojus į susitikimus, knygelių patiems mažiausiems interaktyvius pristatymus, koncertus, spektakliukus, dirbtuves ir kitas įtraukiančias kūrybines veiklas.
Jaukiai įrengtoje, pačių mažiausių pievelėje rašytoja Kotrynė Zylė pristatė savo visai šviežią knygelę „Mažas kaip vabalėlis“ (leidykla „Dvi Tylos“).Pristatymo metu, autorė vaikams išdalinusi giles, pačius vaikus įtraukė į interaktyvų knygelės pasakojimo procesą su didele kartonine knyga, šviesa imituojančiu audeklu, kurį traukiojo patys vaikai ir žinoma - knygos pagrindiniu heroju vabaliuku. Esu tikra, kad po tokių smagių, jutiminių knygelių pristatymų, vaikai ne tik labiau įsisamonina knygos idėjas, bet ir dar labiau pamilsta jų herojus. O iš pristatymo parsivežtas giles dar ilgai saugo savo kišenėse ar stebuklingų daiktų dėžutėse, grizinant tėvus, kad priklijuotų nukritusias nuo gilių kepurėles, nes tai TOKS turtas parsivežtas iš festivalio.
Toje pačioe erdvėje, ne ką mažiau smagius savo iliustruotų knygelių „Kas kaip miega“ (leidykla „Žalias kalnas“) ir „ABC mažiesiems“ (leidykla „Alma Littera“) interaktyvius pristatymus-žaidimus surengė iliustratorės Inga Dagilė ir Greta Alice.
Vyresnieji mėgavosi savo mėgstamo rašytojo Tomo Dirgėlos šou, mokinosi kurti komiksus, ieškojo miške pasislėpusių knygų herojų, išbandė lauko žaidimus, kuriuos vaikystėje žaidė ir puikiai pažįsta jų tėveliai (šokinėjimas gumyte, sekretų galerija, žaidimas su pagaliukais ir t.t..), turėjo galimybę sudalyvauti žygyje po Dainuvos slėnio apylinkes.
Prie viso to, renginių, edukacijų ir kūrybinių dirbtuvių metu vaikai galėjo susipažinti ir patirti, kaip gamtos gyvenimui, klimato pokyčiams savo mažais, kasdieniais įpročiais galime daryti įtaką ir mes patys. Viena iš įdomesnių patirčių, kurią galėjo išbandyti tiek vaikai, tiek tėveliai - susitikti ir pasikalbėti su Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojais apie ruoniukų gyvenimą bei ausinėmis paklausyti vieno ruoniuko patyrimę garsų istoriją, kuri atskleidžia su kokiais garsais susiduria ruoniukai plaukiodami jūroje. Festivalio teritorijoje vaikai galėjo pavaikščioti po „Nykstantys Afrikos gamtos turtai“ foto galeriją, kurios autorė, Kenijoje šiuo metu gyvenanti fotografė Sigita Aurelija Vaičiūnaitė, bei sudalyvauti virtualiose susitikimuose tiek su šia foto menininke, tiek su rašytoja Vaiva Rykštaite, kuri yra ne tik rašo vaikams ir suaugusiems, bet ir aktyviai pati propoguoja ekologijos, tvaraus gyvenimo būdo idėjas. „Baltojo raganosio pievoje“ buvo pristatyta Giedrės Rakauskienės ir Dovilės Kubrakovaitės knyga „Paskutinis baltas raganosi“ kurioje bandoma pasiaiškinti kur ir kodėl dingo baltieji raganosiai ir ką galime pakeisti, kad žemėje išliktų retos gyvūnų rūšys.
Iki tobulybės visai nedaug...
Tobula vieta, nuostabi festivalio atmosfera, kokybiškas turinys, savo darbą mylinti ir išmananti festivalio organizatorių komanda, bet iki visiškos tobulybės trūksta kelių dalykų.
Pirmiausia, šeimoms skirtame festivalyje, į kurį suvažiuoja šeimos su mažais vaikais iš visos Lietuvos, galima rasti du maitinimo taškus, kuriuose prekiaujama vien pusfabrikačiais, t.y. - čeburekais, kebabais, fri bulvytėmis ir panašiai. Manau, kad į tokį festivalį atvyksta sąmoningos šeimos, kurioms rūpi ne tik kaip vaikai leidžia savo laisvalaikį, bet ir kuo maitinasi, juolab, kad daug šeimų atvyksta su visai mažais vaikais. Beje, net ir tie du taškai, pirmai dienai įpusėjus jau buvo viską išpardavę ir vienu momentu galėjo pasiūlyti tik kavą ir ledus. Aš suprantu, kad Anykščiai čia pat ir gali pašokti iki vienos ar kitos kavinės pavalgyti, bet tai tikrai nėra patogu ir neskatina kuo ilgiau likti festivalio teritorijoje. Kai po kelias valandas trukusios kelionės su mažamečiais atvyksti į festivalį, pasistatai už kilometro mašiną, tikrai nesitiki, kad atvykus į visą savaitgalį trunkantį renginį vaikams, nerasi nusipirkti vaikams nieko valgomo. Juolab, kad festivalio ekologiškas konceptas proteguoja tvaraus vartojimo idėjas į kurias pusfabrikačių maistas sunkiai įsipaišo. Tai čia toks ir infrastruktūrinis trūkumas, ir vertybinis neatitikimas, kurį, manau, būtina išspręsti arba kažkaip iš anksto informuoti šeimas, kad "pavalgykite prieš atvažiuojant" ar įsidėkite piknikų krepšelį, jei nesate dešrainių mėgėjai.
Antra, kam vaikų festivalyje daryti tokias pramogas, galerijas, kurios yra visiškai nepritaikytos vaikams? Turiu omenyje sekretų smėlyje galeriją, kurios esmė liko nesuprasta, nes rezultatas buvo toks, kad vaikai bandė ieškoti tų sekretų, o tos įsitempusios galerijos prižiūrėtojos vos spėjo visiems aiškinti „ten nelipk“ , „to nenutauk“, „ten sugriausit“ ir taip be perstojo, visiems vaikams, kurių pastangos teisingai vaikščioti po galeriją buvo bergždžios, lyg tos apsaugininkės saugotų ne stikliukų žaidimą, o Luvro eksponatą. Gal tikslinga būtų buvę padaryti rinkinius kaip „MO muziejuje“, kur patys vaikai galėjo kurti tuos sekretus, kas ir patiems vaikams įdomiau.
Trečia - jeigu komunikuojama, kad tai festivalis visai šeimai, man norėtųsi daugiau programos ne tik vaikams, bet ir tėveliams (kad ir knygų pristatymų suaugusiems, apie tėvystę, auklėjimą, nors tikrai nebūtinai vien apie tai) ar bendrai pramogų visai šeimai. Šįkart tokių buvo labai mažai, labiau išimtys, nei taisyklė. Aš suprantu, kad jeigu esi su mažais vaikais, tai nelabai kur atskirai nueisi, bet didesnių vaikų tėvai, palikę savo vaikus dirbtuvėse ar susitikimuose su rašytojais, manau, mielai patys ką nors naujo ir įdomaus sužinotų, patirtų, išbandytų.
O visumoje, tai labai rekomenduotinas festivalis visoms šeimoms. Šeimoms, kurios savo vaikams nori skiepyti meilę knygoms. Šeimoms, kurios nori kokybiško, prasmingo laiko kartu su visais šeimos nariais. Šeimoms kurios nori patirti ir sužinoti kažką naujo. Šeimoms, kurioms patinka nuotykiai ne tik knygose, bet ir gyvenime.
Ačiū organizatoriams, knygelių autoriams už Lietuvos vaikams dovanojamą puikią šventę!
