Jos herojai yra ne tik lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, bet ir daugelis kitų garsenybių ar pirmąkart įvardijamų asmenų – politikų, diplomatų, karininkų, policininkų, funkcionierių, rezistentų.
Pranešime skelbiama, kad knygoje nuodugniai aprašomas pasirengimas istoriniam skrydžiui, skrydžio eiga, katastrofos aplinkybės, oficialūs tyrimai Vašingtone, Berlyne ir Kaune, oficialios, slaptos ir viešos reakcijos, valstybių interesų ir prioritetų sąveika. Viena iš labiausiai intriguojamų temų – „Lituanicos“ mito kilmė ir kaita. Kaip ir kodėl Darius ir Girėnas tapo didvyriais, kaip „Lituanicos“ istorija pasitarnavo valstybės vykdomai politikai, lietuviškumo identitetui?
„Tradiciniame pasakojime abu lakūnai amžinai gyvi. Ne paslaptis, kad iš tiesų jie žuvo žiauriai sužaloti, sutraiškytais kaulais ir suknežintomis galvomis, ir kad jų balzamuoti palaikai 35 metus trūnijo kilnojami, slapstomi. Bet mirtis tiesiogine, fiziologine prasme trikdo ir gąsdina, o poetiškai sutaurinta – įkvepia ir vienija. Tad taip ir padaryta: prikurta eilėraščių, dainų, romanų, filmų ir visokio patoso apie beveik gražią, beveik laimingą Dariaus ir Girėno mirtį. <...> Ieškojau to, ko pasigedau aplinkoje, tradicijoje, atminties kultūroje – dokumentalaus istorinio pasakojimo apie Lituanicą. Iš kitų autorių kūrinių teparinkau detalių, o apskritai, iš visiškai naujų šaltinių sudėliojau nebūtą, pačiai netikėtą istoriją. Ir kai radau, ko ieškojau, tai mitas nei sugriuvo, nei pradingo, tik neteko didybės ir paslapties: tapo perregimai aiškus iki autorystės, medžiagų ir sąrangos. Tiksliau būtų sakyti, kad suveržiau interpretacijų ribas ir jį dekonstravau.“ – rašo autorė.
„Lituanica. Nematoma pusė“ buvo parašyta rezonanso sulaukusios G.Sviderskytės disertacijos pagrindu. Disertacija 2016 m. buvo įvertinta Lietuvos mokslo tarybos stipendija ir Lietuvos mokslų akademijos premija. Leidėjai tikisi, kad istorijos entuziastams, akademinei bendruomenei, pilietiškai Lietuvos visuomenei skirta knyga taip pat sulauks plataus atgarsio.
Knyga vainikuoja septynerius metus trukusį autorės darbą Lietuvos, Vokietijos ir JAV archyvuose ir apibendrina tūkstančius anksčiau netyrinėtų ir neskelbtų dokumentų. Įspūdingą dokumentinį tyrimą papildo per 100 iliustracijų: trimačių skenuotų atvaizdų, daiktinių šaltinių fotografijų, archyvinių nuotraukų, dokumentų faksimilių, schemų, žemėlapių, brėžinių.
Jau kurį laiką Kanadoje gyvenanti ir tiriamuosius darbus tęsianti Gražina Sviderskytė specialiai atvyksta į Vilniaus knygų mugę pristatyti naujosios knygos. Vėliau ji surengs dar kelis susitikimus su skaitytojais Vilniuje ir Kaune.
