Šis kelionės vadovas ne tik nepamainomas palydovas besiruošiantiems keliauti po šventąsias vietoves, bet ir galimybė fiziškai nepabuvojus geriau pažinti Šventosios Žemės didybę.
Šventoji Žemė ir šventosios vietos
Krikščionims Palestina brangi dėl to, kad ji yra žemiškoji Jėzaus tėvynė. Čia jis gimė ir augo, dirbo, vaikščiojo po miestus ir kaimus skelbdamas ateinančią Dievo karalystę, Jeruzalėje buvo nukankintas ir garbingai prisikėlė. Iš čia, prieš žengdamas į dangų, pasiuntė savo mokinius skelbti gerosios Naujienos – Evangelijos visam pasauliui. Nuo pat to laiko nesuskaitoma daugybė krikščionių keliavo aplankyti vietų, menančių Jėzaus gyvenimą ir jo darbus.
Tačiau kelionė į Šventąją Žemę, kaip dažnai vadinama Palestina, yra reikšminga ir dėl kitos priežasties. Dievas prabyla į žmogų Šventajame Rašte užrašyto Apreiškimo žodžiais. Prabėgus tūkstantmečiams nuo to laiko, kai Dievo apreiškimas buvo užfiksuotas raštu, pasaulyje daug kas pasikeitė. Šių dienų skaitytojams ne visada lengva suprasti konkrečiu istorijos laikotarpiu surašytus ir tiesiogiai tų laikų žmonėms skirtus žodžius. Jų tikrąją prasmę padeda atskleisti egzegetai, tyrinėdami Šventojo Rašto tekstus ir juos aiškindami.
Bet apsilankymas vietovėse, kuriose vyko Šventraštyje minimi įvykiai, taip pat gali daug ką atskleisti. Ne veltui sakoma, kad apie Jėzaus gyvenimą pasakoja penkios evangelijos. Keturias gali rasti užrašytas knygose, o penktąją – Palestinos žemėje. Tam, kas ją skaito, atsiveria ir kitų keturių aprašytas pasaulis. Pažinimas vietos, kurioje įvyko vienas ar kitas Šventojo Rašto pasakojamas įvykis, padeda suvokti, kad jis paliečia ir mus. Dievas kalbėjo ne kažin kokiame nerealiame pasaulyje, ne legendinėms asmenybėms, o konkrečioje vietoje, prie šio šulinio ar ant anos aukštumos, paprastiems savo laikų žmonėms. Jie gyveno kitokioje aplinkoje, kitaip rengėsi, kitaip dirbo, tačiau juos, kaip ir mus, jaudino tos pačios esminės žmogaus gyvenimo problemos. Dievas norėjo ne tik jiems, bet ir mums padėti jas išspręsti.
Šventajame Rašte dažnai minimi miestai ir kaimai, kuriuose gyvendamas žemėje lankėsi Jėzus. Kai kurie tose vietovėse atsitikę įvykiai aprašyti tiksliau, kiti vos probėgšmais paminėti. Reikia neužmiršti, kad šventųjų knygų autoriai nerašė kaip šių laikų istorikai ir nesirūpino visų pirma užfiksuoti įvykio laiko ar vietos. Jie siekė papasakoti įvykius, per kuriuos pats Dievas apsireiškė ir parodė savo valią, norėjo atskleisti tų įvykių religinę prasmę. Tai troško perduoti ir ateities kartoms. Krikščionys nuo pirmųjų amžių gerbė ir dažnai maldos namais paversdavo su Jėzaus gyvenimu susijusias vietas. Jie iš kartos į kartą perduodavo tai, ką Išganytojas jose darė ar sakė. Šiose vietose dabar stovi bažnyčios, koplyčios, atvyksta maldininkai. Kita vertus, nuo to laiko prabėgo 2 tūkst. metų ir ne visų šventųjų vietų atminimą pavyko išsaugoti. Palestinos žemę per šį laiką daug kartų siaubė užpuolikai, pavergdami ar net išžudydami gyventojus.
Šiandien tik apie kai kurias vietas galime su moksliniu tikrumu teigti, kad būtent ten Jėzus lankėsi ir gyveno. Nereiškia, kad kitos būtų klaidingos. Paprasčiausiai iki šiol dar nepavyko rasti archeologinių ar istorinių įrodymų. Tačiau atvykstančius maldininkus veda ne mokslinis smalsumas, o nuolankus tikėjimas. Kiekvienas krikščionis, kaip ir įkvėptas šventųjų knygų autorius, čia savo sieloje stengiasi pažinti Dievo žodį, tarsi įsikūnijusį kokiame nors įvykyje. Šventosios Žemės vietos juos primena ir savotiškai atskleidžia.
